Žemės ūkio ministerijai iki lapkričio 1-osios laukiant žemdirbių ir savivaldybių informacijos apie sunaikintų pasėlių plotus, ministerijos atstovė sako, kad tai tėra pirmas etapas, kai paaiškės tik dalis žemės ūkiui padarytų nuostolių. Žemės ūkio rūmų laikinasis vadovas teigia, jog galutinių duomenų tikimasi tik sausio mėnesį.
„Mes dabar prašome skaičiuoti tik plotus, kur yra žuvę pasėliai, o kur neapsėti, dar neskaičiuojame. Po to bus antras etapas - nuostolių apskaičiavimas pinigine išraiška“, - BNS sakė ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Gasiūnaitė.
Pasak jos, kol kas ūkininkai neprašomi teikti duomenų, kiek laukų neparuošta žiemai, neapsėta žiemkenčiais.
Anot jos, greičiau duomenis sekasi rinkti labiausiai nuo lietaus nukentėjusioms savivaldybėms: „Kiek tenka bendrauti, tai jau kai kurios savivaldybės turi susirinkusios duomenis, o kai kurios dar tik pradeda“.
Žemės ūkio rūmų laikinasis vadovas Sigitas Dimaitis neprognozavo, kokių nuostolių dėl blogų oro sąlygų patyrė šalies žemės ūkis.
„Galime dabar tik filosofuoti. Galutinai situacija bus aiški, manau, ko gero sausio mėnesį. Dabar neaišku, kaip bus su daržovėmis - su bulvėmis, morkomis, burokėliais, svogūnais. Neįmanoma nuimti cukrinių runkelių, gal jų ir nenuims. Tai kalbant apie tuos nuostolius, kurie bus patirti iš šių metų derliaus. Kitas etapas - įvertinti situaciją, kokie nuostoliau bus kietais metais, kad nepasėti žiemkenčiai“, - kalbėjo S. Dimaitis.
Jo teigimu, per kelias patarąsias savaites situacija pagerėjo: „Kažkiek tų grūdinių kultūrų nuimta daugiau, bet su sėja situacija taip pačiai bloga - nieko daugiau nepasėta, o kas pasėta, to dalis žuvo“.
S. Dimaitis sako, kad labiausiai nuo liūčių nukentėjo šiaurės rytų regiono ūkininkai.
Rokiškio rajono, kur žemdirbiai dėl liūčių prarado maždaug trečdalį derliaus, Žemės ūkio skyriaus vedėja Jolanta Jasiūnienė BNS tikino, kad sunaikinta ne mažiau kaip 30 proc. augalų.
Pasak jos, duomenys tikslinami kasdien, nes ūkininkai derliui gelbėti išnaudoja kiekvieną gražesnę dieną.
J. Jasiūnienė abejoja, ar ūkininkai dėl prarasto derliaus galėjo patirti tokių didelių nuostolių, kad būtų galima kabėti apie bankrotus.
„Laukia išmokų... Gal dėl bankrotų nedrįsčiau vienareišmiškai teigti, kadangi tik apie 30 proc. (žuvusios - BNS) produkcijos kalbame“, - teigė ji.
S. Dimaitis sako, kad mažiausiai šiemet nukentėjo Šakių rajonas, dalis Kėdainių ir Vilkaviškio savivaldybių, nors ir ten dalis žiemkenčių sunaikinta.
Antradienį Žemės ūkio ministerijoje vyks pasitarimas dėl padėties žemės ūkyje.
Dėl liūčių šalies ūkininkams patyrus dešimtis milijonų eurų nuostolių, spalio pradžioje visoje šalyje paskelbta ekstremali situacija. Ją yra paskelbusi ir 21 savivaldybė.
Vyriausybė jau kreipėsi į Europos Komisiją, prašydama padengti nuo liūčių nukentėjusių žemdirbių nuostolius.
Pirminiais Žemės ūkio ministerijos duomenimis, nuostoliai dėl liūčių gali siekti apie 40 mln. eurų, tačiau Žemės ūkio rūmai skaičiuoja, kad jie gali siekti daugiau nei 200 mln. eurų.
Autorė: Sniegė Balčiūnaitė
Vilnius, spalio 14 d. (BNS).
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
