Susivėlinus tręšti, daržovėse gali susikaupti daugiau nitratų, be to, žymiai padidėja aplinkos taršos galimybė.
Šiandien vargu ar kuris daržininkas išaugina daržoves nenaudodamas mėšlo ar mineralinių trąšų. Tačiau kaip reikia tręšti, kad ir daržovės būtų sveikos, ir žmonėms nekiltų abejonių, valgyti jas ar ne?
Mėšlas ir mineralai
Neretai sklando kalbos, kad daržoves geriau tręšti mėšlu, o ne mineralinėmis trąšomis. Sodininkystės ir daržininkystės instituto Daržininkystės technologijų sektoriaus mokslo darbuotoja dr. Ona Bundinienė sako, jog tokios nuostatos yra iš dalies pagrįstos. Mėšlas – svarbiausia organinė trąša. Su juo į dirvą patenka apie 70 proc. augalams reikalingų maisto medžiagų. Tręšdami mėšlu grąžiname dirvožemiui didelę dalį to, ką paima augalai. Norint išlaikyti dirvoje pastovų kiekį humuso, kasmet reikėtų iškratyti po 20–25 kg į 10 kv. m mėšlo. Mėšlas gerina dirvožemio ypatybes. Tačiau derėtų naudoti perpuvusį mėšlą. Kitaip rizikuojama, kad į dirvą pateks piktžolių sėklų, ligų užkratų ir kenkėjų liekanų.
Mėšlas ne tik padidina auginamų daržovių derlių, bet ir pagerina dirvos savybes: aeraciją, poringumą, tankį. Mėšlas veikia dvejus ar trejus metus, nelygu, kokia dirva: lengvesnėje poveikis trumpesnis, sunkesnėje – ilgesnis.
Mineralinės trąšos veikia greičiau, bet jų poveikis – trumpalaikis, dauguma mineralinių trąšų turi teigiamą įtaką derlingumui, bet neigiamą – dirvai. Šių trąšų poveikis priklauso nuo dirvožemio, aplinkos veiksnių ir jų tarpusavio sąveikos, auginamų augalų biologinių savybių, naudotų trąšų kokybės, jų derinių, paskleidimo būdų ir paskleidimo tolygumo.
Nenaudodami mineralinių trąšų, tik mėšlą, galėtume sėkmingai užsiauginti kopūstų, pomidorų. Mėšlas, ypač šviežias, netinka burokėliams, svogūnams, morkoms. Šias daržoves derėtų auginti po mėšlu tręštų priešsėlių arba galima naudoti tik gerai perpuvusį mėšlą, be to, saikingai (iki 20 kg – 10 kv. m).
Kitos organinės trąšos
Mėšlas nėra vienintelė naudotina trąša. Tarp veiksmingų organinių trąšų taip pat patenka kompostai. Juose esantį azotą augalai lengviau įsisavina. Kompostą galima ilgiau laikyti, nes neišgaruoja azotas. Geresnės kokybės kompostas gaunamas pridėjus bent ketvirtadalį mėšlo ar durpių. Taip pat kompostą gerina pelenai (2–3 kg – kub. m). Jie šiuo atveju yra kaip kalkinė trąša.
