Lietuvos žuvininkystės sektoriaus dalyviams jau skirta daugiau kaip 12 mln. eurų ES paramos

Žuvininkystė – viena seniausių veiklų  Lietuvoje. Turime daugiau nei 140 žvejybinių laivų, vieni jų žvejoja Baltijos jūroje, kiti – priekrantės zonoje ir tolimuosiuose vandenyse. Per metus jūrose sugauna vidutiniškai 100 tūkst. tonų žuvies.

Per pastaruosius metus Lietuvoje aktyviai plėtojama akvakultūra bei žuvininkystės produktų perdirbimas – šalyje išauginama daugiau kaip 4  tūkst. tonų akvakultūros produkcijos, daugiau nei 100 tūkst. tonų jos yra perdirbama. Svarbu tai, kad sėkmingai vystydamos savo veiklą žuvininkystės sektoriaus įmonės kuria gerovę ne tik sau, bet ir visai šaliai – prisideda prie geresnių ekonominių rodiklių, kuria darbo vietas ir mažina atskirtį tarp didžiųjų miestų, mažesnių miestų ir kaimo vietovių.

Šalies žuvininkystės sektoriaus (ypač akvakultūros) augimui didelį postūmį duoda Europos Sąjungos (ES) skiriamos lėšos. Pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programą per programavimo laikotarpį šalies žuvininkystei numatyta skirti 81,6 mln. Eur paramos. Iki 2016 metų pabaigos pagal šią programą Lietuvoje jau suorganizuota 16 kvietimų teikti paraiškas pagal skirtingas priemones, pasirašytos 59 paramos sutartys arba patvirtintos paraiškos, kur patvirtinta paramos suma – daugiau kaip 12 mln. Eur. Iš viso 2016 metų galo išmokėta 2,44 mln. Eur.

Didžiausias prioritetas – aplinkai draugiška veikla

Pagal I Sąjungos prioritetą remiamos žvejų investicijos į tokias veiklas kaip žvejybos poveikio jūrų ir vidaus vandenų aplinkai mažinimas ir žvejybos pritaikymas gyvūnų apsaugai, pridėtinės vertės, produktų kokybės ir nepageidaujamos priegaudos panaudojimas, energijos vartojimo efektyvumas ir klimato kaitos švelninimas, taikomos ungurių išsaugojimo priemonės, taip pat pagal šį prioritetą žvejams kompensuojama žinduolių ir paukščių laimikiui padaryta žala. Ypač aktyviai žvejai teikia paramos paraiškas pagal naują lyginant su ankstesniu finansiniu laikotarpiu priemonę, kuri skirta žvejybos nuostoliams dėl žinduolių ir paukščių daromos žalos kompensuoti. Pagal šią priemonę pateikta daugiausiai paramos paraiškų – 56 paraiškos. Iš viso pagal žvejybos prioritetą patvirtinta paramos suma sudaro beveik 2 mln. Eur, o išmokėta – 1 mln. Eur.  

II Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos prioritetas – akvakultūra. Parama skirta pagal tokias programos priemones kaip produktyvios investicijos į akvakultūrą, energijos vartojimo efektyvumo didinimas, aplinkos apsaugos funkcijas atliekanti akvakultūra. Iš viso pagal šį prioritetą numatyta skirti kiek daugiau nei 28 mln. Eur ir tai yra didžiausia Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos lėšų dalis, tenkanti vienai sričiai. Pagal akvakultūros  prioritetą pradedamiems įgyvendinti projektams patvirtinta paramos suma siekia beveik 8,5 mln. Eur, o jau išmokėta – daugiau kaip 1 mln. Eur. Visgi iki šiol nėra patvirtinto nei vieno projekto, skirto dar vienai šio laikotarpio naujienai - energijos vartojimo efektyvumo didinimui akvakultūroje, todėl šiais metais bus planuojami nauji kvietimai teikti paraiškas tokiems projektams įgyvendinti, taip pat planuojama skirti daugiau dėmesio mažų projektų (iki 50 tūkst. Eur) finansavimui pagal supaprastintas akvakultūros taisykles.

III Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos prioritetas – Bendrosios žuvininkystės politikos skatinimas. Parama skirta  pagal tokias priemones kaip duomenų rinkimas bei kontrolės ir vykdymo užtikrinimas.  Iš viso pagal šį prioritetą numatyta skirti beveik 8 mln. Eur.

IV Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos prioritetas – užimtumo ir teritorinės sanglaudos didinimas, pagal kurį parama skiriama vietos plėtros strategijų įgyvendinimui, kurių pagrindinis tikslas – darbo vietų kūrimas. Pasak žvejybos ir akvakultūros atstovų, kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas yra viena iš problemų, su kuria susiduria įmonės. Šiai problemai spręsti aukštosiose mokyklose jau pradėti ruošti specialistai, tačiau ne ką mažiau svarbu specialistams pasiūlyti kokybiškas darbo vietas ir patrauklias darbo sąlygas – būtent tai ir siekiama įgyvendinti ketvirtuoju programos prioritetu. Jam per visą programos įgyvendinimo laikotarpį numatyta skirti daugiau nei 12 mln. Eur, kurių didžioji dalis jau yra paskirstyta žuvininkystės ir akvakultūros regionų VVG ir dvisektorių VVG vietos plėtros strategijoms įgyvendinti.

Prekybos ir perdirbimo skatinimas remiamas pagal V Sąjungos prioritetą, kur numatyta skirti paramą gamybos ir prekybos planų įgyvendinimui, rinkodaros priemonėms ir žuvininkystės produktų perdirbimui. Per visą 2014-2020 metų  laikotarpį pagal šį prioritetą numatyta skirti daugiau nei 12 mln. Eur, o šiai dienai pagal prioritetą patvirtinta paramos suma pradedamiems įgyvendinti projektams sudaro daugiau kaip 1,5 mln. Eur. Daugiausiai dėmesio 2015-2016 metų šaukimuose pagal šį prioritetą sulaukė žvejybos ir akvakultūros perdirbimo priemonė, pagal kurią pateikta 13 paramos paraiškų. Pagal rinkodaros priemonę sulauktas menkas susidomėjimas, nepatvirtinti remiami projektai, todėl planuojama peržiūrėti projektų atrankos kriterijus, priemonės įgyvendinimo taisyklių nuostatas ir skatinti pareiškėjus pasinaudoti paramos galimybėmis. Šių metų liepos mėn. bus skelbiamas naujas kvietimas teikti paramos paraiškas pagal rinkodaros priemonę.

Šiais metais kvietimų teikti paraiškas daugės

Dar didelė dalis 2014–2020 metų laikotarpiui žuvininkystei skirtos paramos yra nepaskirstyta, o paraiškas finansinei paramai gauti Lietuvos žvejai, akvakultūros produkcijos augintojai bei kiti žuvininkystės veikla užsiimantys subjektai galės teikti jau artimiausiu metu.

Pasak Žemės ūkio ministerijos viceministro Artūro Bogdanovo, 2017 metais planuojama daugiau kvietimų teikti paraiškas nei ankstesniais metais: „Daugiausiai kvietimų teikti paraiškas skelbsime pagal pirmąjį ir antrąjį programos prioritetus, kurių pagrindinis tikslas – aplinkai draugiškos žvejybos ir akvakultūros skatinimas. Visas pasaulis kalba apie tai, kaip svarbu mažinti neigiamą poveikį gamtai, tausiai valdyti žuvų išteklius, todėl norime suteikti galimybę ir padėti šalies žuvininkystės verslui prisidėti prie to. O siekdami suaktyvinti naudojimąsi paramos galimybėmis ir didesnę paramos sklaidą, keliose priemonėse „startuosime“ su supaprastinta tvarka mažos vertės projektams.“

Daugiau informacijos apie Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos priemones galima rasti Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros interneto svetainėse (www.zum.lrv.lt, www.nma.lt). 

ŽŪM informacija

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode