Situacija žemės ūkio rinkose nuo Rusijos įvesto embargo pradžios nuolat aptariama įvairiuose Europos Komisijos posėdžiuose. Šiandien Briuselyje įvykusioje Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje buvo pateikta naujausia informacija apie situaciją pieno rinkoje ir pristatyta ataskaita apie Pieno paketą. Lietuvos nuomone, šį paketą būtina tobulinti ir pratęsti po 2020 metų.
Pasak Taryboje pasisakiusio žemės ūkio ministro Broniaus Markausko, pieno sektoriaus situacija pastaruoju metu gerėja, pieno supirkimo kainos Lietuvoje auga, tačiau pieno rinka dar nėra visai atsigavusi ir išlieka kainų svyravimo rizika. „Paramos rinkoms paketas davė teigiamą efektą ir padėjo pieno gamintojams šiuo sunkmečiu išgyventi. Daug prisidėjo ir nedelsiant išmokėta nacionalinė parama. Tačiau pastaroji pieno krizė parodė, kad esamų pieno rinkos reguliavimo priemonių nepakanka susidūrus su krizėmis“, – kalbėjo ministras.
Lietuva palankiai vertina tai, kad pieno gamintojams, susibūrusiems į gamintojų organizacijas ar jų asociacijas, atsirado teisinė galimybė kartu derėtis dėl geresnių sąlygų, ypač pieno kainų. Tačiau Lietuvoje dar nėra tokių organizacijų. „Mūsų šalyje žemas kooperacijos lygis, todėl mums labai svarbu skatinti jungtis į kooperatyvus. Tačiau galime pasidžiaugti, kad pernai šalyje veiklą pradėjo ES lėšomis paremta pirmoji stambi kooperatinė pieno perdirbimo įmonė, padariusi įtaką pieno supirkimo kainų augimui“, – pabrėžė ministras B. Markauskas.
Pasak ministro, vis dėlto krizės metu Pieno paketas problemų neišsprendė, todėl jį reikėtų toliau tobulinti. O paketo taikymą derėtų pratęsti ir po 2020 metų.
Kalbėdamas apie situaciją kitose rinkose, B. Markauskas padėkojo EK už pastangas kovojant su afrikiniu kiaulių maru. „Ši problema aktuali ne tik mums, bet ir kitoms šalims. Tikimės, kad ir ateityje padėsite Baltijos valstybėms stabdyti kiaulių marą“, – savo pasisakymo metu akcentavo Lietuvos žemės ūkio ministras.
B. Markauskas atkreipė EK dėmesį ir į jau įsisenėjusias maisto tiekimo grandinės problemas, kurioms būtinas griežtesnis sureguliavimas ES mastu. Lietuva yra pasirengusi aktyviai dalyvauti ieškant bendrų sprendimų šiuo ypač svarbiu klausimu.
ŽŪM informacija
