Tarptautinės parodos „Žalioji savaitė 2017“ atidarymo išvakarėse Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras Bronius Markauskas susitiko su Indijos ministru Shri Radha Mohan Singh ir aptarė grūdinių kultūrų eksporto klausimus.
Šiuo metu problemų dėl į Indiją eksportuojamų augalinės kilmės krovinių (grūdų) nekyla. Tikėtina, kad iki 2017 m. kovo 31 d. Indija priims eksportuojamą lietuviškos kilmės produkciją. Tačiau 2016 m. gruodžio 15 d. Valstybinei augalininkystės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Augalininkystės tarnyba) buvo atsiųstos 4 notifikacijos, kuriomis Indijos nacionalinė augalų apsaugos organizacija (toliau – Indijos NAAO) pranešė, kad lietuviškos kilmės žirniai neatitiko Indijos keliamų fitosanitarinių reikalavimų – nebuvo fumiguoti metilo bromidu. Nurodyti Indijos NAAO veiksmai: krovinys patikrintas; atlikti laboratoriniai tyrimai – užkrėtimo nerasta; atliktas fumigavimas prižiūrint Indijos NAAO. Nei vienas iš minėtų krovinių nebuvo grąžintas į Lietuvą.
Preliminariais duomenimis, Lietuvos ūkio subjektai šiemet planuoja išvežti į Indiją apie 63 tūkst. tonų žirnių bei apie 60 tūkst. tonų kviečių.
Europos Komisijos sprendimu nuo 2009 m. kovo 19 d. naudoti metilo bromidą Europos Sąjungoje yra draudžiama. Todėl Lietuvos ūkio subjektams kyla prekybos augaliniais produktais su Indija sunkumų. Indijos NAAO reikalauja, kad į šalį įvežami augaliniai produktai būtų apdoroti metilo bromidu. Reikalavimuose taip pat nurodyta išlyga, kad augalinės kilmės produkcija galėtų būti apdorojama ir kitais alternatyviais augalų apsaugos produktais (fumigantais), jei būtų įrodytas jų efektyvumas ir tokio produkto naudojimą patvirtintų Indijos augalų apsaugos patarėjas (Plant Protection Adviser).
Europos Sąjungos ūkio subjektams kylantys sunkumai eksportuoti augalinius produktus į Indiją dėl to, kad yra draudžiama Europos Sąjungoje šiuos krovinius apdoroti metilo bromidu, buvo aptariami Tarybos darbo grupės Roosendaal posėdyje, kuris vyko 2016 m. lapkričio 21 d. Šio posėdžio metu Europos Komisijos atstovai informavo, kad su Indijos atstovais 2016 m. lapkritį aptarė du klausimus, vienas kurių buvo metilo bromido naudojimas. Indijos atstovai paaiškino, kad Europos Sąjungos šalys narės turi kreiptis individualiai į Indijos NAAO dėl planuojamų eksportuoti krovinių. Indijos NAAO, nustačiusi, kad paraišką pateikusioje valstybėje randami keli Indijai aktualūs kenksmingieji organizmai ir juos galima sunaikinti nenaudojant metilo bromido, leis šiai valstybei naudoti alternatyvius apdorojimo metodus.
Augalininkystės tarnyba šiuo metu rengia techninę informaciją apie lietuviškos kilmės kviečius, žirnius bei pupas. Minėta informacija baigiama rengti ir artimiausiu metu bus pateikta Indijos NAAO.
2015 m. iš Lietuvos į Indiją buvo eksportuota 94 787 tonos žirnių, o pernai iš Lietuvos į Indiją eksportuota 171 460 tonų ankštinių kultūrų (iš jų 135 040 tonų – žirnių, 36 420 tonų pupų) ir 52 562 tonos kviečių.
Prekyba su Indija užima nedidelę Lietuvos užsienio prekybos žemės ūkio ir maisto produktais dalį. 2015 m. žemės ūkio ir maisto prekių eksportas į Indiją sudarė 28,4 mln. eurų. Eksporto struktūroje pagal šalis Indija buvo 23 vietoje iš 133 šalių. Importas iš Indijos siekė beveik 22 mln. eurų. Importo struktūroje pagal šalis Indija buvo 23 vietoje tarp 110 šalių. Lietuviškos kilmės produktai sudarė 99,9 proc. eksporto.
Pagrindiniai prekybos su Indija žemės ūkio ir maisto produktais rodikliai, mln. eurų
|
Rodikliai |
2011 |
2012 |
2013 |
2014 |
2015 |
|
Eksportas |
2,5 |
0,410 |
0,042 |
0,054 |
28,4 |
|
iš jo lietuviškos kilmės |
2,5 |
0,382 |
0,039 |
0,013 |
28,4 |
|
Importas |
8,1 |
8,8 |
9,3 |
12,6 |
21,8 |
|
Balansas |
-5,6 |
-8,4 |
-9,3 |
-12,5 |
6,6 |
|
Apyvarta |
10,6 |
9,2 |
9,4 |
12,6 |
50,3 |
LAEI Užsienio prekybos žemės ūkio ir maisto produktais duomenų bazė (Statistikos departamento duomenys)
2015 metais į Indiją lietuviškos kilmės daugiausia eksportuota džiovintų žirnių (94 proc. eksporto), šviežių žirnių (5,5 proc.), laktozės ir laktozės sirupo. Palyginti su 2011-aisiais, lietuviškų produktų eksportas padidėjo 11 kartų.
2015 metais iš Indijos daugiausia importuota augalinių gleivių ir tirštiklių, augalinių medžiagų, atliekų, liekanų ir šalutinių produktų, naudojamų gyvūnų pašarams, surimių, tabako, vynuogių, sezamų sėklų.
2016 m. 01–10 mėn. į Indiją lietuviškos kilmės daugiausia eksportuota džiovintų žirnių
(97 proc. eksporto), kviečių, šviežių žirnių. Pernai sausio – spalio mėn. daugiausia importuota žuvų filė (surimių), augalinių medžiagų, atliekų, liekanų ir šalutinių produktų, naudojamų gyvūnų pašarams, tabako, vynuogių, kavos ekstraktų ir koncentratų, konservuotų agurkų, sezamų sėklų.
ŽŪM informacija
