Lietuvos verslinė žvejyba kasmet patiria nemažų nuostolių dėl jūrų žinduolių ir paukščių padarytos žalos. Šią problemą padeda spręsti ES parama. Žvejai, norėdami gauti kompensaciją už patiriamą žalą, jau nuo lapkričio 28 d. gali teikti paraiškas gauti paramą pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos priemonę „Jūrų biologinės įvairovės apsauga ir atkūrimas – kompensavimo sistemos už jūrų žinduolių ir paukščių daromą žalą sužvejojamiems laimikiams“.
Pastaruoju metu priekrantės žvejams didžiausią galvos skausmą kelia Baltijos jūroje sparčiai gausėjanti ruonių populiacija. Daugelį metų pilkieji ruoniai buvo reti Lietuvos pakrantės lankytojai, tačiau dabar jie čia sutinkami vis dažniau. Pasak Lietuvos gamtos fondo specialisto Roberto Staponkaus, šiuo metu Baltijos jūroje priskaičiuojama apie 30 tūkst. ruonių. „Daugiausia žalos jie pridaro Šventosios regione. Ir tai natūralu, nes ten sukoncentruota priekrantės žvejyba. Sudraskydami tinklus, sugadindami, ištraukdami arba išbaidydami nuo tinklų žuvis ruoniai pridaro daug ekonominės žalos vietiniams žvejams”, – sako R. Staponkus.
Žemės ūkio ministerija prognozuoja, kad daugiausia paraiškų bus gauta būtent šių jūrų žinduolių padarytai žalai atlyginti.
Siekdama atlyginti žvejų patiriamą žalą, Žemės ūkio ministerija jau antrą kartą šiemet kviečia teikti paraiškas gauti paramą pagal priemonę „Jūrų biologinės įvairovės apsauga ir atkūrimas – kompensavimo sistemos už jūrų žinduolių ir paukščių daromą žalą sužvejojamiems laimikiams“. Ja siekiama didinti žuvininkystės įmonių, įskaitant mažos apimties priekrantės žvejybos laivyną, konkurencingumą ir gerinti saugos bei darbo sąlygas. Skiriant kompensacijas žvejams už jūrų žinduolių ir paukščių daromą žalą, norima palaikyti tradicinį pajūrio verslą ir jo ekonominį gyvybingumą bei užtikrinti priekrantės ir atviros jūros žvejybos tvarumą.
Parama skiriama tiems pareiškėjams, kurie Baltijos jūroje ir Baltijos jūros priekrantėje žvejoja pasyviosios žvejybos įrankiais, ir kurių bendrosios pajamos iš žvejybos šiais įrankiais ataskaitiniais metais yra virš apatinio kvartilio (25 proc.) visų Baltijos jūroje ir Baltijos jūros priekrantėje pasyviosios žvejybos įrankiais žvejojančių įmonių atitinkamų ataskaitinių metų pajamų.
Kita būtina sąlyga – ūkio subjektas turi būti vykdęs verslinę žvejybą ataskaitiniais metais pasyviosios žvejybos įrankiais ne mažiau kaip 30 dienų Baltijos jūros priekrantėje arba ne mažiau kaip 60 dienų Baltijos jūroje, neviršydamas jam skirtų žvejybos kvotų (jei kvotos skiriamos).
Kompensacija mokama pagal ūkio subjektų ataskaitiniais metais gautas bendrąsias pajamas už sužvejotą produkciją. Taikoma 30 proc. kompensacija nuo ataskaitiniais metais gautų bendrųjų pajamų
Paraiškos gauti paramą pagal šią priemonę priimamos nuo lapkričio 28 d. iki gruodžio 29 d.
Žemės ūkio ministerijos informacija
