Savivaldybių atstovai teigia, kad po kelių mėnesių įsigaliosiančios taisyklės klasių dydžiams III-IV gimnazinėms klasėms yra sunkiai įgyvendinamos dalyje regionų.
Nuo šių metų rudens įsigalioja 2021-aisiais numatyti kiekybiniai kriterijai III-IV klasių formavimui, kai mažiausias mokinių skaičius klasėje galės būti 21-as.
Išimtys taikomos tautinių mažumų mokykloms, mokyklų skyriams, jungtinėms gimnazijoms ir tais atvejais, jeigu konkreti mokykla savivaldybėje yra vienintelė.
Savivaldybių asociacijos patarėjas švietimo ir kultūros klausimais Jonas Mickus BNS sakė, kad su problemomis susidurs maždaug apie 50 miestelių ilgųjų ir kaimų gimnazijų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) kalba apie mažiau probleminių mokyklų – maždaug 15-a, kurių didžioji dalis yra Vakarų Lietuvoje.
Gimnazijos priešinasi taisyklėms
Viena probleminių – Salantų gimnazija, kurios bendruomenė įžiebė viešą diskusiją apie naujus reikalavimus mokykloms.
Kretingos savivaldybė liepą pranešė, jog beveik 5 tūkst. asmenų pasirašė rezoliuciją, prašančią sumažinti privalomą mokinių skaičių minimose gimnazinėse klasėse.
„Maždaug apie 50 miestelių ilgųjų ir kaimų gimnazijų turės problemų dėl suformavimo klasių, kad trečioj gimnazinėje klasėj būtų 21 vaikas. Kiekviena savivaldybė priima skirtingus sprendimus. (…) Kitos savivaldybės laukia, gal teisės aktai pasikeis.“, – BNS sakė Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas švietimo ir kultūros klausimais Jonas Mickus.
Švietimo ministerija prašymą atšaukti reikalavimus atmeta ir sako siūlanti kitus variantus.
„Mes matom būdų kaip rasti tarpinius variantus, tarpinius sprendimus. Tikrai juos siūlom ir savivaldybėms ir mokykloms, diskusijos nėra lengvos ir su (peticijos – BNS) autoriais tą diskusiją turėsim“, – žurnalistams antradienį sakė švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas.
Mokinių nesurenkančios mokykloms siūloma miestelyje steigti kitos gimnazijos vidurinio ugdymo skyrių, reorganizuoti gimnaziją prisijungiant prie kitos gimnazijos skyriaus, steigti jungtinę gimnaziją arba leisti registruoti mokinius kitos įstaigos registre, tačiau toliau juos mokyti savo gimnazijos patalpose.
Šiuo sprendimu siekiama užtikrinti mokomųjų dalykų pasiūlą visose mokyklose. Sujungus gimnazijas ar pasirašius bendradarbiavimo sutartis, mažiau populiarius dalykus moksleiviai galėtų keliauti mokytis į kitų gimnazijų mokomąsias erdves, laboratorijas, teigia Švietimo ministerija.
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
