Beveik prieš metus, sausį švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, susitikusi su šalies sporto organizacijų ir federacijų atstovais, pabrėžė, jog nors valstybės finansavimas sportui auga, visai sporto sistemai reikia esminių pokyčių. Kas pasikeitė sporto politikoje per 2022-uosius?
Naujas etapas Lietuvos sporto valdyme
Liepos mėnesį darbą pradėjo Nacionalinė sporto agentūra (NSA), biudžetinė įstaiga, kuriai pavesta įgyvendinti valstybės sporto politiką, vykdyti viešojo administravimo funkcijas tiek aukšto meistriškumo sporto, tiek fizinio aktyvumo srityse.
Iki šiol sporto politiką ir formavo, ir įgyvendino Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, o fizinio aktyvumo politiką įgyvendino dar ir Švietimo mainų paramos fondas bei Centrinė projektų valdymo agentūra. Pradėjus veikti NSA, aiškiai atskirtos valstybės sporto politikos formavimo ir jos įgyvendinimo funkcijos, sukoncentruoti įgyvendinimui skirti resursai. Už aukšto meistriškumo sporto ir fizinio aktyvumo politikos įgyvendinimą nuo šios vasaros atsakinga viena įstaiga, čia sutelktos ir visos sporto finansavimo funkcijos.
NSA taip pat padeda sporto šakų federacijoms ir sporto organizacijoms stiprinti gerojo valdymo principus, rūpinasi sportininkų teisėmis, sporto infrastruktūra ir kt.
Aukšto meistriškumo sportui – didesnis finansavimas ir daugiau skaidrumo
Finansavimas, skiriamas sporto šakų federacijoms ir neįgaliųjų sporto organizacijoms, išaugo nuo 7 mln. Eur 2020 metais iki 14, 9 mln. Eur 2022 metais.
Diegiant gerojo valdymo principus, siekiant aukšto meistriškumo sporto finansavimo skaidrumo bei didesnės sportininkų teisių apsaugos, Sporto įstatymo pakeitimais įtvirtinti trys nauji kriterijai, kuriuos turės atitikti šalies sporto šakų federacijos ir neįgaliųjų sporto organizacijos, pretenduojančios į valstybės finansavimą.
Nuo 2023 m. joms reikės atlikti kalendorinių metų finansinių ataskaitų auditą, įstatuose nustatyti valdymo organų narių kadencijų skaičių, skelbti nacionalinės rinktinės sudarymo kriterijus ir su sportininkais, kurie rengiami įgyvendinant aukšto meistriškumo sporto programas ir (ar) gauna valstybės stipendiją, sudaryti sporto veiklos sutartis.
Iki priimant šiuos Sporto įstatymo pakeitimus, daugelis sporto šakų federacijų neturėjo sutarčių su sportininkais, jie negavo oficialaus atlygio pagal sutartį, todėl kildavo įvairių neaiškumų, pvz., kaip mokamas privalomasis sveikatos draudimo mokestis, kokios sąlygos esant vaiko priežiūros atostogose ir kt. Tai ypač aktualu individualių sporto šakų atstovams.
Fizinis aktyvumas skatinamas nacionaliniu ir regioniniu lygiu
Sporto įstatymo pakeitimais aiškiau atskirtas aukšto meistriškumo sporto ir fizinio aktyvumo finansavimas. Valstybės biudžete nuo šiol atskirai numatomos lėšos sporto bazių pagerinimo, fizinio aktyvumo projektams bei programoms ir sporto šakų federacijų, neįgaliųjų sporto organizacijų pateiktoms aukšto meistriškumo sporto programoms, tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų projektams.
Pakoreguotas fizinio aktyvumo finansavimo modelis – fizinis aktyvumas bus finansuojamas per naujas nacionalines fizinio aktyvumo programas ir Sporto rėmimo fondui teikiamus nacionalinius fizinio aktyvumo bei sporto bazių pagerinimo projektus.
Didesnės valstybės stipendijos, daugiau jas gaunančiųjų
Nuo liepos 1 d., įsigaliojus Sporto įstatymo pakeitimams, valstybės stipendijos sportininkams ne tik padidėjo, bet jų dydžiai suvienodinti turintiems negalią ir neturintiems negalios sportininkams.
Pavyzdžiui, dabar olimpinių, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 1–4 vietos, pasaulio čempionatų, pasaulio neįgaliųjų čempionatų 1–3 vietos laimėtojams skiriama 57 bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžių, t. y. 2622 eurų (BSI šiuo metu siekia 46 Eur, nuo 2023 m. sausio 1 d. BSI sieks 49 Eur) kas mėnesį mokama stipendija. Tai 2 kartus daugiau nei iki liepos 1-osios buvo skiriama olimpiniams čempionams, arba beveik 3 kartus daugiau nei buvo skiriama paralimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojams.
Valstybės stipendijos skiriamos daugiau sportininkų nei iki šiol. Jas dabar gali gauti ir sportininkai, iškovoję olimpinių žaidynių 17–24 vietas, Europos čempionatų ar Europos žaidynių 7–8 vietas, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 7–8 vietas, pasaulio neįgaliųjų čempionatų 4–6 vietas, taip pat pasaulio jaunimo čempionatų, jaunimo olimpinių žaidynių ir Europos jaunimo čempionatų 4–6 vietą, pasaulio ir Europos jaunimo neįgaliųjų čempionatų 2, 3 vietą.
Užtikrinamos socialinės garantijos sportininkams
Reikšmingas pokytis, jog stipendijų gavėjams valstybės lėšomis užtikrinamos socialinės garantijos: sveikatos draudimas, ligos, pensijų ir motinystės socialinis draudimas. Tam parengti bei priimti ir atitinkami Sveikatos draudimo, Valstybinio socialinio draudimo, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymų pakeitimai.
Vienodos valstybės premijos visiems sportininkams
Suvienodinti valstybės premijų dydžiai turintiems negalią ir neturintiems negalios sportininkams bei jų treneriams už to paties lygmens iškovotas vietas į olimpinių, paralimpinių ir kurčiųjų žaidynių programas įtrauktų rungčių sporto varžybose.
Visiems pasaulio čempionams šiuo metu būtų skiriama 28 tūkst. eurų valstybės premija. Iki šiol tokia premija skirta tik negalios neturinčių sportininkų varžybose dalyvaujantiems atletams, o pasaulio čempiono vardą sportininkų su negalia varžybose iškovojusiems sportininkams buvo skiriama 5 290 Eur premija. Atitinkamai už 2-ąją vietą dabar skiriama 17,6 tūkst. eurų (iki tol už neįgaliųjų čempionato 2-ąją vietą skirta 4 232 eurų) valstybės premija, už 3-ąją vietą – 10,5 tūkst. eurų (iki šiol – 3 542 eurų).
Valstybės premijų dydžiai taip pat yra siejami su BSI, kuris kinta.
Griežta pozicija agresorių atžvilgiu ir parama ukrainiečiams
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė nuo pirmųjų Rusijos karo Ukrainoje dienų šalies sporto federacijas ir organizacijas ragino nutraukti visus sporto ryšius su Rusija ir Baltarusija, nevykti į varžybas šioje šalyje, nepriimti šios šalies sportininkų Lietuvoje ir padėti Ukrainos sportininkams tęsti treniruotes Lietuvoje.
Valstybės pozicija šiuo klausimu nesikeičia. Ministrė aktyviai dalyvavo rengiant Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių sporto ministrų rezoliucijas, raginančias neleisti agresorių sportininkams varžytis tarptautinėse arenose, organizuoti ir dalyvauti varžybose valstybėse agresorėse.
ŠMSM skyrė daugiau nei 120 tūkst. Eur iš dalies finansuoti išlaidoms, kurias mūsų šalies sporto šakų federacijos ir organizacijos patyrė, padėdamos Ukrainos aukšto meistriškumo sportininkams treniruotis, ruoštis varžyboms, rengti stovyklas Lietuvoje.
ŠMM nuotrauka
