Azerbaidžanas antradienį pradėjo karinę operaciją separatistiniame Kalnų Karabacho regione ir pareikalavo, kad Armėnijos pajėgos visiškai pasitrauktų iš ginčijamos kalnuotos teritorijos, nes tai, anot Baku, yra būtina taikos sąlyga.
Pastaraisiais mėnesiais Armėnija kaltina Azerbaidžaną kariuomenės telkimu ir smerkia vienintelės sausumos jungties su Kalnų Karabachu blokadą.
Separatistų tvirtovėje Stepanakerte dirbantis naujienų agentūros AFP žurnalistas sakė, kad mieste girdėjosi sprogimai, o Azerbaidžanas pareiškė, kad fronto linijoje ir gilumoje naudoja didelio tikslumo ginklus.
„Regione pradėtos taikyti vietinės antiteroristinės priemonės“, – sakoma Azerbaidžano gynybos ministerijos pranešime.
Ministerija teigė, kad atidarė humanitarinius koridorius ir priėmimo punktus, kad civiliai gyventojai galėtų išvykti.
„Pakartojame, kad civiliai gyventojai ir civilinė infrastruktūra nėra taikiniai“, – sakoma pareiškime.
Naujausias eskalavimas įvyko praėjus beveik trejiems metams po trumpo, bet žiauraus Armėnijos ir Azerbaidžano karo dėl kalnuoto regiono.
Kaukazo varžovės jau dešimtmečius ginčijasi dėl Karabacho ir kariavo dėl jo du karus – 10-e dešimtmetyje ir 2020-aisiais.
Intensyvi ugnis
Armėnijos užsienio reikalų ministerija pasmerkė Azerbaidžano veiksmus, pavadindama juos agresija prieš Karabachą.
„Rugsėjo 19 dieną Azerbaidžanas pradėjo dar vieną plataus masto agresiją prieš Kalnų Karabacho gyventojus, siekdamas užbaigti savo etninio valymo politiką“, – pareiškė užsienio reikalų ministerija.
Ji teigė, kad regione dislokuoti Rusijos taikdariai turėtų „imtis aiškių ir nedviprasmiškų veiksmų Azerbaidžano agresijai sustabdyti“.
Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas savo ruožtu sakė, kad Azerbaidžanas pradėjo antžeminę operaciją armėnų gyvenamame Kalnų Karabache, bet Armėnijos kariuomenė kovose nedalyvauja, o padėtis prie šalių sienos yra stabili.
Armėnijoje įsikūrusi separatistų organizacija socialiniuose tinkluose pranešė, kad „Stepanakertas ir kiti miestai bei kaimai intensyviai apšaudomi“, ir apkaltino Azerbaidžaną pradėjus, jos žodžiais tariant, plataus masto karinį puolimą.
Azerbaidžanas teisino šią misiją tvirtindamas, kad Armėnijos remiamos pajėgos vykdo sistemingą apšaudymą, ir kaltindamas jas vykdant žvalgybą bei stiprinant gynybines pozicijas.
„Taip pat vyksta kovinių pozicijų stiprinimas personalu, šarvuočiais, artilerija ir kita ginkluote“, – sakė Azerbaidžanas, kaltindamas separatistus „aukštu kovinės parengties lygiu“.
Baku teigė, kad regioninės galios tarpininkės Rusija ir Turkija, prižiūrinčios trapią taikos palaikymo misiją Kalnų Karabache, buvo informuotos apie Azerbaidžano karinę veiklą Karabache.
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova sakė, kad apie Azerbaidžano operaciją Maskvai buvo pranešta likus kelioms minutėms iki jos pradžios.
Maskva paragino konflikto šalis laikytis taikos susitarimo ir nutraukti kraujo liejimą.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis) bei Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) antradienį paragino Azerbaidžaną sustabdyti savo karinę operaciją.
Minų sprogimai
Mūšiai prasidėjo praėjus kelioms valandoms po to, kai Azerbaidžanas pranešė, kad per minų sprogimus Kalnų Karabache žuvo keturi policijos pareigūnai ir du civiliai gyventojai, o valdžios institucijos dėl to apkaltino separatistus.
Kiek anksčiau armėnų separatistai pareiškė, kad pasiekė susitarimą su Azerbaidžano valdžios institucijomis atnaujinti pagalbos tiekimą į Karabachą.
Azerbaidžano saugumo tarnybos pranešė, kad Chodžavendo rajone žuvo du civiliai gyventojai, o keturi policijos pareigūnai žuvo per kitą minos sprogimą pakeliui į įvykio vietą.
Jų automobilis užvažiavo ant „minos, padėtos ant neteisėtų armėnų ginkluotų grupuočių tiesiamo tunelio kelio“, sakoma pareiškime.
Azerbaidžanas nurodė, kad incidentas įvyko „Rusijos taikos palaikymo kontingento laikino dislokavimo zonoje“. Pastarąjį Maskva išsiuntė 2020 metais pagal Armėnijos ir Azerbaidžano susitarimą dėl paliaubų.
Azerbaidžanas teigė, kad policininkai žuvo kelyje į Azerbaidžano kontroliuojamą Šušą, 2020 metais perimtą iš separatistų.
Per šešias savaites trukusį karą 2020 metais Azerbaidžanas susigrąžino svarbiausių Karabacho teritorijų, įskaitant kultūriškai svarbų Šušos miestą, kontrolę.
Tačiau kitas regiono dalis, įskaitant pagrindinį Stepanakerto miestą, tebekontroliuoja armėnų separatistai.
Azerbaidžanas teigė, kad kelias į Šušą buvo nutiestas po to, kai 2020 metais jis iš Armėnijos perėmė žemes.
„Tiesiant kelią teritorija palei jį buvo išvalyta nuo minų“, – sakė Baku.
Kalnų Karabachas smarkiai užminuotas. Per pastaruosius tris dešimtmečius šimtai azerbaidžaniečių buvo sužeisti arba žuvo nuo Armėnijos pajėgų padėtų minų.
Azerbaidžanas antradienį pranešė, kad nuo 2020 metų minų buvo sužeisti arba nuo jų žuvo daugiau kaip 300 jo piliečių.
Tiek Azerbaidžano, tiek Armėnijos kariškiai jas naudojo per kruviną konfliktą 10-o dešimtmečio pradžioje.
Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas (Ilchamas Alijevas) yra sakęs, kad minos yra pagrindinė kliūtis, trukdanti grįžti perkeltiesiems asmenims į 2020 metais iš armėnų separatistų atkovotas teritorijas.
Redaktorė Rūta Androšiūnaitė
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
