„Google“ nuo penktadienio skelbs duomenis apie vartotojų visame pasaulyje buvimo vietą, kad padėtų vyriausybėms vertinti dėl COVID-19 pandemijos įvestų socialinės distancijos priemonių veiksmingumą.
Informacija apie vartotojų judėjimą 131 valstybėje bus prieinama specialioje interneto svetainėje ir „vaizduos judėjimo tendencijas bėgant laikui ir priklausomai nuo geografinės“ vietos, viename savo tinklaraščių paskelbė technologijų milžinė.
Matysis apsilankymų tokiose vietose kaip parkai, parduotuvės, namai ir darbo vietos „procentinių punktų didėjimas ar mažėjimas“, o ne „absoliutus apsilankymų skaičius“, sakoma pareiškime, kurį pasirašė „Google Maps“ vadovė Jen Fitzpatrick (Džen Ficpatrik) ir kompanijos vyriausioji sveikatos apsaugos pareigūnė Karen DeSalvo.
„Tikimės, kad šie pranešimai padės priimti sprendimus dėl to, kaip tvarkytis su COVID-19 pandemija, – nurodė jos. – Ši informacija galėtų padėti pareigūnams suprasti būtinų kelionių pokyčius, galinčius formuoti rekomendacijas dėl darbo valandų ar... pristatymo paslaugų pasiūlymus.“
Panašiai kaip automobilių spūsčių aptikimas ar eismo matavimas per „Google Maps“, naujieji pranešimai bus grindžiami „bendrais, anonimiškais“ vartotojų, aktyvinusių savo buvimo vietos istoriją, duomenimis.
Nebus prieinama jokia informacija, galinti padėti atpažinti asmenis, tokia kaip asmens buvimo vieta, kontaktai ar judėjimas, nurodo „Google“.
Rengiant pranešimus taip pat bus naudojama statistikos technika, kuria prie duomenų bus pridedamas „dirbtinis triukšmas“, apsunkinantis vartotojų identifikavimą.
Nuo Kinijos ir Singapūro iki Izraelio vyriausybės nurodė elektroniniu būdu stebėti savo piliečių judėjimą, kad galėtų lengviau riboti viruso, visame pasaulyje jau užkrėtusio daugiau kaip milijoną ir pražudžiusio per 50 tūkst. žmonių, plitimą.
Europoje ir Jungtinėse Valstijose technologijų kompanijos pradėjo dalytis „anoniminiais“ išmaniųjų telefonų duomenimis, kad būtų galima geriau stebėti protrūkius.
Net privatumą vertinanti Vokietija svarsto galimybes naudotis išmaniųjų telefonų programėle stabdant viruso plitimą.
Tačiau aktyvistai sako, kad autoritariški režimai koronaviruso pandemija naudojasi kaip pretekstu nepriklausomam žodžiui slopinti ir sekimui didinti.
Liberaliose demokratijose kai kas baiminasi, kad platus duomenų rinkimas ir kišimasis gali padaryti ilgalaikės žalos privatumo ir skaitmeninėms teisėms.
Redaktorė Rūta Androšiūnaitė
Paryžius, balandžio 3 d. (AFP-BNS).
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
