Minint Žemės valandą šeštadienį daugybė pastatų ir istorinių objektų visame pasaulyje, tarp jų – Niujorko dangoraižis „Empire State Building“, Egipto piramidės, Londono Didysis Benas ir Rio de Žaneiro Kristaus Atpirkėjo statula – 60-čiai minučių paskendo tamsoje.
Šia kasmetine tarptautine akcija „Žemės valanda“ siekiama atkreipti dėmesį į klimato pokyčius ir jų poveikį mažėjančiai planetos biologinei įvairovei.
Per jau 13-us metus vykusią Žemės valandą, organizuotą Pasaulio gamtos fondo (WWF), milijonai žmonių 180 šalių išjungė šviesas 20 val. 30 min. vietos laiku, kad pabrėžtų didelio energijos vartojimo keliamas problemas ir būtinybę labiau susirūpinti aplinkos apsauga.
„Esame pirmoji karta, sužinojusi, kad griauname pasaulį. Ir galime būti paskutinioji, galinti kažką dėl to padaryti“, – pabrėžė WWF.
„Sprendinių turime – tereikia, kad mūsų balsai būtų išgirsti“, – pridūrė organizatoriai.
WWF Australijos padalinio vadovas Dermotas O'Gormanas sakė naujienų agentūrai AFP, kad „Žemės valanda“ tebėra didžiausias pasaulyje aktyvistų judėjimas, per kurį žmonės gali imtis veiksmų dėl klimato pokyčių“.
„Svarbu, kad žmonės asmeniškai imasi veiksmų ir tuo pačiu prisideda prie šimtų milijonų žmonių visame pasaulyje, kad parodytų, jog ne tik privalome skubiai veikti dėl klimato kaitos, bet ir turime saugoti savo planetą“, - pridūrė jis.
Dešimtys didžiųjų bendrovių visame pasaulyje nurodė prisidėsiančios prie šiųmetės elektros vartojimo mažinimo akcijos, per kurią užtemo Singapūro ir Honkongo dangoraižiai.
Niujorke valandai užtemo Jungtinių Tautų būstinė, Berlyne – Brandenburgo vartai, o Vatikane – Šv. Petro bazilika.
Tarp kitų pasaulinių architektūros paminklų, aptemusių per „Žemės valandą“, buvo Sidnėjaus Operos rūmai, Eiffelio (Eifelio) bokštas ir Triumfo arka Paryžiuje, Dubajuje esantis aukščiausias pasaulio dangoraižis „Burj Khalifa“, Atėnų Akropolis, Šanchajaus bokštas ir Kremliaus pastatas Maskvoje.
Minėdami „Žemės valandą“ vakariniame Kolumbijos Kalio mieste žmonės iš žvakučių sudėliojo ženklą „60+".
„Žemės valandos“ akcija šiemet vyko paskelbus vienus niūriausių ligšiolinių perspėjimų dėl pasaulio gamtinių buveinių ir rūšių populiacijų būklės.
Spalį paskelbtoje WWF ataskaitoje „Gyvoji planeta“ (Living Planet) sakoma, kad 60 proc. visų stuburinių gyvūnų – žuvų, paukščių, varliagyvių, roplių ir žinduolių – nuo 1970 metų buvo nušluoti dėl žmogaus veiklos.
Kitos tyrimo išvados patvirtino, kad dabartinė padėtis gali būti laikoma šeštuoju masiniu rūšių nykimu per pastaruosius pusę milijardo metų.
Pernai ši akcija vyko daugiau kaip 7 000 miestų 187 šalyse, nurodė organizatoriai.
Nors išjungti šviesą yra veikiau simbolinis žingsnis, „Žemės valandos“ akcijos per pastarąjį dešimtmetį padėjo organizuoto sėkmingas akcijas uždrausti plastiką Galapagų salose ir pasodinti Kazachstane 17 mln. medelių.
Niujorkas, kovo 31 d. (AFP-BNS).
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
