Ukrainos parlamentas ketvirtadienį priėmė įstatymą, kurio tikslas yra reintegruoti rytines šalies teritorijas, šiuo metu kontroliuojamas Rusijos remiamų separatistų.
Įstatymu faktiškai deklaruojamas palaikymas šių teritorijų susigrąžinimui karine jėga, jei tai bus būtina.
Įstatyme rytinės Donecko ir Luhansko sritys apibrėžiamos kaip „laikinai okupuotos“ šalies agresorės Rusijos.
Ukrainos prezidentas Petro Porošenka sveikino šio teisės akto priėmimą ir sakė, kad jis padės „politinėmis ir diplomatinėmis priemonėmis“ susigrąžinti rytinių teritorijų kontrolę.
Rusija savo ruožtu įspėjo, kad įstatymas faktiškai sužlugdo taikos susitarimus, kurių dalyve yra Ukraina ir kurie turėjo užbaigti kruviną konfliktą šalies rytuose.
Kovos Rytų Ukrainoje, įsiplieskusios netrukus po to, kai Rusija aneksavo Krymo pusiasalį, nuo 2014 metų balandžio nusinešė daugiau nei 10 tūkst. gyvybių.
2015-aisiais pasirašius Minsko taikos susitarimą kovos aprimo, tačiau pavieniai susirėmimai tebevyksta, o pastangos rasti politinį krizės sprendinį pateko į aklavietę.
Naujas teisės aktas Aukščiausioje Radoje buvo priimtas po ne vieną dieną vykusių audringų debatų.
Jame neužsimenama apie Minsko taikos susitarimą, pasirašytą tarpininkaujant Rusijai, Prancūzijai ir Vokietijai. Tas susitarimas įpareigoja Ukrainą separatistų kontroliuojamiems regionams suteikti plačią autonomiją bei amnestuoti sukilėlius. Dauguma Ukrainos politinių partijų atmetė tokią galimybę, pareiškusios, jog tai būtų šalies nacionalinių interesų išdavimas.
„Negalime įstatymiškai įtvirtinti diplomatinių ir politinių susitarimų, kurie dar gali keistis“, – ketvirtadienį sakė P, Porošenko frakcijos parlamente narys Ivanas Vinykas, aiškindamas, kodėl įstatyme neminimas Minsko susitarimas.
Anksčiau buvo skelbta, kad Minsko susitarimai į galutinį įstatymo variantą buvo įtraukti, bet I. Vinykas patikslino, kad jie minimi tik antrajam skaitymu parlamento komiteto pateiktame teisės akto projekte.
Po Aukščiausios Rados balsavimo Rusijos užsienio reikalų ministerija išplatino griežtą pareiškimą, kuriame pažymėjo, kad šis įstatymas yra ne kas kita, kaip „pasirengimas naujam karui“.
Pasak URM, įstatymas akivaizdžiai kertasi su Kijevo įsipareigojimais pagal Minsko susitarimus ir dar padidins separatistų kontroliuojamose teritorijose gyvenančių ukrainiečių atskirtį.
„Deja, matome, kaip Ukrainoje kuriama pavojingo eskalavimo situacija su neprognozuojamomis pasekmėmis pasaulio taikai ir saugumui“, – nurodoma URM pareiškime.
Rusijos parlamento aukštųjų rūmų – Federacijos Tarybos – Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Konstantinas Kosačiovas sakė, kad Rados priimtas įstatymas faktiškai paverčia niekais Minsko taikos susitarimą, kurio įgyvendinimą JAV ir Europos Sąjunga yra įvardijusios kaip būtiną sąlygą Rusijai taikomų sankcijų atšaukimui.
„Kaip ir buvo laukta, Kijevas nuo Minko susitarimų sabotavimo perėjo prie jo laidotuvių“, – sakė K. Kosačiovas.
Įstatyme reiškiama parama prekybos draudimui ir pernai Ukrainos įvestai transporto blokadai. Iš visų separatistinės valdžios išduodamų dokumentų Ukraina pripažins tik gimimo ir mirties liudijimus.
Separatistų savavališkai įsteigto darinio – vadinamosios Donecko liaudies respublikos – lyderis Aleksandras Zacharčenka taip pat pažėrė kritikos naujam įstatymui.
Pasak jo, šis teisės aktas šiurkščiai pažeidžia Ukrainos ir sukilėlių pasirašytą Minsko taikos susitarimą ir padrąsins nacionalistus radikalus bei dar smarkiau pakurstys kovos veiksmus.
Kijeve įsikūrusio nepriklausomo analitinio centro „Penta“ vadovas Volodymyras Fesenka sakė, kad pagrindinis šio įstatymo tikslas – ginti Ukrainos interesus tarptautiniuose teismuose.
Kijevas, sausio 19 d. (AP-BNS).
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
