Rudeniškai gražų ketvirtadienio (rugsėjo 15 d.) vakarą puošniai apsirengę mažeikiškiai traukė į Savivaldybės kultūros centro koncertinę salę klausytis pasaulio klasikų kūrinių, kuriuos X tarptautiniame muzikos festivalyje atliko svečiai iš Latvijos – Rygos orkestras „Sinfonietta Riga“.
Koncertas intrigavo ir tuo, kad jame solo partijas violončelei atliko Mažeikių miesto garbės piliečio gerb. Sauliaus Sodeckio sūnus Vytautas Sondeckis, kuris šiuo metu groja viename geriausių Vokietijos simfoninių orkestrų. Salė buvo pilna simfoninės muzikos gerbėjų, tačiau nemaža dalis žiūrovų savo apsirengimu šokiravo. Tikriausiai jie tarp žiūrovų pateko atsitiktinai ir nesuprato, kad atvyko klausytis pasaulinio garso kompozitorių F. Listo, P. Čaikovskio ir kitų garsių kompozitorių kūrinių, kuriuos atlieka Europoje ir pasaulyje žinomi atlikėjai.
Manau, yra didelis skirtumas tarp koncertų ir jų atlikimų, kada koncertuoja Mažeikių trubadūras R. Dambrauskas arba lakštingalėlė J. Miliauskaitė. Jų koncertai prilygsta vietinės reikšmės šventėms ir kaip kiekvienas pop šou renginys nereikalauja griežto aprangos etiketo.
Dažnai lankausi Lietuvos meno meistrų ir atlikėjų koncertuose Dautarų dvare ir esu prisižiūrėjęs įvairių klausytojų aprangos „stilių“. Kartą į smuiko virtuozo V. Čapinskio koncertą žinomų Mažeikių gydytojų šeima atvyko su slidininkų batais. Tie batai viso koncerto metu stovėjo mano akyse.
Į vienos žymios pianistės koncertą pora žiūrovų atvyko su šortais ir visiškai nesigėdydami atsisėdo pirmose eilėse, greta bajorų Juknevičių ir Seimo narės A. Stancikienės, kurių apranga dvelkė XVIII a. dvarų aprangos stiliumi...
Atsimenu, mano tėvas, kaimo mokytojas, turėdamas tik vieną padėvėtą kostiumą ir baltus marškinius, net į saviveiklinių kolektyvų pasirodymus eidavo jais pasipuošęs...
Bet grįžkime į šias dienas. Dvi valandas vykęs simfoninio orkestro koncertas ir muzikantų profesionalumas salėje sukėlė didžiulę plojimų ir padėkos audrą, nes tai buvo kažkas nekasdieniško ir fantastiško.
Po to prasidėjo ...
Į sceną buvo pakviesta Mažeikių rajono savivaldybės mero pavaduotoja S. B., kuri tik scenoje suprato (bet gal ir nesuprato), kad pateko ne į tą aplinką. Jos apsirengimas neatitiko jokių aprangos kodo normų. Aš nesupratau, ar ji atvyko iš teniso kortų, ar iš pliažo, ar iš kaimo giminių suvažiavimo. Prie klasikos muzikos atlikėjų aprangos stiliaus visai netiko ponios palaidinė su petnešėlėmis ir keistos formos sijonas. Apie batus nieko negaliu pasakyti, tiesiog neturėjau galimybės jų pastebėti, nes ši ponia sveikinimus ir „valdiškus“ padėkos raštus dalino scenos pakraštyje, tarp scenos užuolaidų. Gavę tokią popierinę padėką, atlikėjai bei vadovai ėjo į scenos vidurį ir lenkėsi publikai.
Sėdėdamas antroje eilėje, tarp užuolaidų klosčių aš vargiai galėjau matyti šią mero pavaduotoją, kuri turėtų reprezentuoti festivalį ir mūsų miestą, tačiau tik girdėjau, kaip netaisyklinga lietuvių kalba ji dėkojo orkestro dalyviams ir vadovams už koncertą. Svečiai iš Rygos dėl suprantamų priežasčių nieko negalėjo suprasti, todėl tik mandagiai linksėjo galvomis ir šypsojosi. Manau, jei esame Europos Sąjungos tautų šeimoje ir pasikviečiame svečius iš kitos šalies, tai turime kalbėti taip, kad jie suprastų. ES pagrindinė bendravimo kalba yra anglų, todėl mūsų „aukšto“ lygio valdininkai privalo ją mokėti bei nors kelis sveikinimo žodžius tarti šia kalba. Arba bent jau pasamdyti vertėją. Nejaugi Mažeikių rajono savivaldybėje nėra valdininko, kalbančio anglų kalba?
Jau esame pilnateisiai ES nariai, bet dar niekaip neįstengiame pasiekti ir pademonstruoti Europos kultūros lygį. Dažnai temokame pasinaudoti Bendrijos pinigais, kurių dalį neteisėtai pasisaviname ir paverčiame vilomis prie jūros ar prabangiomis mašinomis.
Ar europinis kultūros lygis mūsų provincijai taip sunkiai pasiekiamas? Jei taip, tai grįžkime atgal į azijietiškų tautų šeimą, kalbėkime jiems suprantama kalba, puoselėkime jų kultūrines tradicijas. Arba duokime laiko Mažeikių merui (festivalio globėjui) tarp derliaus nuėmimo ir naujos sėjos esančiu laisvu laikotarpiu susipažinti su Europos tautų bendravimo kodekso taisyklėmis ir jų laikymosi reikalauti iš savo darbuotojų. O atsakingiems tarnautojams linkėčiau išmokti vienos iš Europos šalių kalbų, kad jų ne visada prasmingus žodžius, tariamus miesto piliečių vardu, suprastų tie, kam jie yra skirti.
Tai tokie mano pastebėjimai...
Kazys STRAZDAUSKAS, Mažeikių miesto pilietis
