Kiekvienas žmogus savo laisvalaikį praleidžia taip, kaip jam patinka: kas paprasčiausiai ilsisi nieko neveikdamas, kas drožinėja, kas mezga ar siuva, o dar kai kas ieško kuo įdomesnių laisvalaikio praleidimo būdų. Mažeikiškė Gražina Kasparavičienė būtent ir užsiima tuo netradiciniu rankdarbių darymu: pina ir apipina laikraščių sukarpytomis ir susuktomis juostelėmis įvairius daiktus. Apie šį meno kūrimo būdą moteris mielai sutiko pasidalinti su „Būdo žemaičių“ skaitytojais.
Lėmė atsitiktinumas
G. Kasparavičienės pasirinkta profesija su daile ar menu neturi nieko bendra – ji pardavėja, tačiau, moters teigimu, „prie meno“ ją traukė nuo pat vaikystės. Dar pradinėse klasėse jos piešiniai būdavę patys gražiausi ar bent jau vieni gražiausių. Vėliau Gražina labai mėgusi megzti, bet šis pomėgis ilgainiui atsibodęs, tad ieškojusi ko nors naujo.
„Taip išėjo, kad tuo metu niekur nedirbau, o sukiotis virtuvėje tarp puodų ar smaksoti prie kompiuterio tiesiog nusibodo. Visi trys sūnūs jau suaugę ir palikę gimtuosius namus, vyras dirba, todėl užpildyti laisvalaikiui norėjosi kažkokios įdomesnės veiklos. Kartą visai atsitiktinai pamačiau iš laikraščių pintą darbelį ir juo susižavėjau, todėl norėjosi sužinoti, kaip tai daroma. Naršydama internete radau nemažai informacijos apie pynimą iš laikraščių, ypač daug rusiškos“, – pačią pradžią prisiminė G. Kasparavičienė.
Pasak moters, pirmieji darbeliai išėjo nelabai dailūs, bet toliau jau sekėsi geriau. Nuo paprasčiausių stiklainių apipynimo netrukus buvo pereita prie labai sudėtingų darbų: dienos šviesą išvydo ne viena „velykinė višta“ – labai meniškos vazos velykiniams margučiams sudėti, miniatiūrinis vaikiškas vežimėlis, į kurį galima įdėti šampano butelį, spalvingais ornamentais puoštos dėžutės įvairioms smulkmenoms ir daugybė kitų.
Darbo – daug
Žiūrint į telefone užfiksuotas Gražinos darbų nuotraukas, negali atsigėrėti vienas už kitą gražesniais kūriniais, o kai moteris prasitaria, kad čia užfiksuota tik maža dalis jos darbų ir kad visa tai ji padarė maždaug per metus, sunkoka suvokti, kaip jai tai pavyko.
„Iš tikrųjų, pynimas iš laikraščių iš pradžių reikalauja didelio kruopštumo ir atidumo. Pirmiausia tam tikro pločio juostelėmis reikia susikarpyti laikraščius (žurnalai čia netinka), tada tas juosteles sukti ant kuo plonesnio virbalo, nes ant storo virbalo susuktos juostelės bus ne tokios dailios ir padarytas darbelis neatrodys gražiai. Be to, kad neišsivyniotų, juostelių galiukus reikia suklijuoti. Tada jau gali pasirinkti „modelį“ – kokį stiklainį, vazoną, dėžutę ar netgi dėžę ir pan. Žodžiu, viskas priklauso nuo tavo pačios fantazijos: susuktas juosteles galima palikti natūralias, galima jas nudažyti dar nesupintas ir jau supintas. Efektas bus skirtingas. Dar galima vynioti tik vien iš laikraščių baltų pakraštėlių. Vėlgi atrodys dar kitaip“, – pynimo iš laikraščių subtilybėmis dalijosi G.Kasparavičienė.
Užsiima ne tik pynimu
Kad moteriai labai patinka tokie rankdarbiai, matyti iš jos pasakojimo ir džiaugsmu spindinčių akių. Ji mielai rodo, kaip ant virbalo sukamos juostelės ir kaip toliau tvirtinamos prie kokio nors pagrindo ir supinamos.
Atradusi šį naujovišką rankdarbių darymo būdą, G. Kasparavičienė vien tik juo neapsiribojo: daugybei pintų daiktų ir daiktelių kompaniją papildė dekupažo technika puošti buteliai ir dėžutės, bet, pasak moters, su dekupažu daug daugiau darbo. „Dar išbandžiau ir tokį rankdarbių kūrimo būdą kaip taškinis menas. Prekybos centruose galima nusipirkti specialių dažų nedidelėse tūtelėse. Tiesiai iš jų atsargiai spaudi dažus ant kokios nors vazos ar stiklainiuko ir taip iš taškelių formuoji kokį nors ornamentą“, – pasakojo moteris.
Bene pats gražiausias menininkės darbas yra jos taip vadinamoji „Gralio taurė“. Nemažą plastikinę taurę ji pirkusi specialiai numatytam rankdarbiui. O padarytas jis nepaprastai meniškai: taurė apklijuota ir smulkintais bei nudažytais kiaušinių lukštais, ir avižiniais dribsniais, ir paprasčiausiais žirniais, kurie dar papuošti plonyte iš laikraščio skiautės susukta juostele. Visa tai sudaro labai gražų ornamentą, dar padengtą aukso spalvos dulkėmis.
Puošnioji taurė turi ir keletą „ giminaičių“ – tai stiklainiukai nuo tirpios kavos, apklijuoti įvairių kruopų ir kiaušinių lukštų ornamentais.
Taip pat Gražinos rankdarbių kolekcijoje yra ir dirbinių iš modelino. Tai daugiausia originalaus grožio papuošalai: karoliai, segės ir panašiai.
Rankdarbių neparduoda
Pasak G. Kasparavičienės, pynimas iš laikraščių Lietuvoje dar nėra labai populiarus todėl, kad pardavinėti tokių rankdarbių bent jau Lietuvoje tiesiog neapsimoka. „Na, pavyzdžiui, kokią „velykinę vištą“ gal ir parduotum už kelis eurus, bet tai nekompensuos viso įdėto triūso, todėl daug darbų kokia nors proga padovanoju. Vienai giminaitei nupyniau dėžę susidėti skalbiniams. Tai kol kas didžiausias pagal apimtį mano darbas, o šiaip namuose visuose kambariuose pilna mano darytų rankdarbių. Vyras juokauja, kad greitai nebeturėsime kur jų sudėti“, – pasakoja moteris.
Valerija VEDARAITĖ
Nuotraukos iš Gražinos Kasparavičienės asmeninio albumo
Projektas „Iš praeities – į dabartį“. Remia 
