Deja, deja, būdami lietuviai nuolatos turime mokytis lietuviškai taisyklingai kalbėti, tad šįkart prisiminkime, kokių turėtume vengti sakinio dalių ir sakinio jungimo klaidų.
Taigi nevartotini vertiniai kaip nekeista, kaip nebūtų keista, tad sakysime ne Kaip nekeista, medis atsigavo, o Kad ir/ Nors ir keista, medis atsigavo. Atsargūs turėtume būti ir su neigiamaisiais veiksmažodžiais. Sakytina ne Kur nepažvelgsi, visur sniegas, o Kur pažvelgsi, visur sniegas. Ne Kada tik neateini, jis sėdi prie televizoriaus, bet Kada tik ateini, jis sėdi prie televizoriaus. Ne Su kuo tik nekalbėjau, visi taip sakė, bet Su kuo tik kalbėjau, visi taip sakė. Ne Kaip nesistengėme, darbo baigti nespėjome, o Kad ir/ Nors ir kaip stengėmės, darbo baigti nespėjome.
Dalelytė gi nevartotina priešinamajam sujungimui vietoj jungtukų o, bet, tačiau, tad sakysime ne Trūksta laikinų poilsiaviečių, gi ir esamos ne visos jaukios, o Trūksta poilsiaviečių, o/ bet ir esamos ne visos jaukios. Šalutiniuose sakiniuose bendratis nevartotina su jungtukais kad, idant tikslui ir priežasčiai reikšti, todėl ne Kad mokėti, reikia mokytis, o Kad mokėtume/ Norint mokėti, reikia mokytis. Ne Atvažiavau, kad viską pamatyti, o Atvažiavau, kad viską pamatyčiau/ norėdamas pamatyti. Ne Ką nors daryk, idant atgauti dvasios ramybę, o Ką nors daryk, idant atgautum/ jei nori atgauti dvasios ramybę. Na, ir dar: šalutiniam priežasties aplinkybės sakiniui jungti nevartotinas o tai. Taigi sakysime ne Neskubėk, o tai suklysi, o Neskubėk, nes suklysi.
Visiems sėkmės švarinant savo kalbą.
Projektas „Iš praeities – į dabartį“. Remia 
