Gyvybė – plati sąvoka, kuri neturi nei pradžios, nei pabaigos. Tai nėra lyg 50 cm liniuotė, kuriai sulūžus, reikia pirkti kitą. Gyvybė neįkainojama, ji nelūžta, ji nesibaigia ties 50 metų skaičiumi žmogaus gyvenime. Gyvybė gamtos pasaulyje – nenuilstamas judėjimas, augimas, kurio neįmanoma sustabdyti pavienio žmogaus rankomis. Taip pat, jei nebūtų nuolatinio augimo gamtoje, nebūtų ir mūsų – žmonių, gyvūnų.
Vikipedijoje gyvybės sąvoka paaiškinama kaip organizmo būsena tarp prasidėjimo ir mirties. O kaip yra iš tikrųjų? Ar tai Dievo dovana, ar tiesiog trumpa atkarpa „tarp prasidėjimo ir mirties“? Šiuolaikinė visuomenė vis tobulėja, išranda naujausių technologijų, bet dažnai pamiršta kieno dėka visa tai gali daryti, kieno dėka gali kurti patogumus sau. Juk Gyvybė – vienintelis ir mažai kam suprantamas reiškinys Žemėje, dėl kurio viskas atsiranda. Viskas tarsi sukasi ratu – esant tinkamoms oro sąlygoms bei veikiant žmonijai, gyvybė vystosi augalijoje, o be jos nebūtų ir tinkamų sąlygų Žmogaus gyvybei plėtotis.
Kalbant apie Gyvybę, nepamirškime ir motinos vaidmens. Kiek daug ji turi įdėti sveikatos, jėgų, ryžto, kiek daug ji turi atiduoti savęs, kad ateityje paliktų po savęs palikuonį – ateinančias kartas. Didžiausias indėlis į gyvybę Žemėje yra motinos.
Deja, dauguma žmonių nesupranta, jog gyvybė tai vertybė. Dažnas iš mūsų žino, kad tik kažko netekęs, įvertini tai, ką prarandi. Gaila, bet daug žmonių net turėję galimybę pažvelgti mirčiai į akis, vis tiek nesupranta, kokia gyvybė svarbi.
Projektas „Iš praeities – į dabartį“. Remia