Šios dienos mūsų puslapio svečias ir pašnekovas žinomas Lietuvos fotografas mažeikiškis Pranas Algimantas Tirlikas. Gimė 1949 m. balandžio 17 d. Gelgaudiškyje, Šakių r. Lietuvos fotomenininkų sąjungos (LFS) narys (2002). Tarptautinės meninės fotografijos federacijos (FIAP ) aukso medalio tarptautiniame fotokonkurse „Žmogus ir nafta“, Juodkalnija (2004), laimėtojas, VI tarptautinio konkurso „Gyvos žemės mintys“, Mažeikiai (LFS, 2009), laureatas.
Ilgas kelias į fotografiją
Pasak A. Tirliko, fotografija susidomėjo mokykloje apie 1964 metus, kai jo draugui padovanojo fotoaparatą „Smena-2“. Jis turėjo ryškalų, fiksažo ir kitų priemonių, reikalingų daryti nuotraukoms. Daug laiko praleido kartu fotografuodami, ryškindami juosteles ir darydami pirmąsias savo nuotraukas. Pradžioje pasitaikė nepasisekusių „blynų“, bet tai buvo ir romantiška, ir įdomu. Jau baigdamas mokyklą, turėjo nuosavą kamerą „Zenit-3M“. Šiuo vardu pavadintas ir pirmasis fotoaparato modelis buvo išleistas 1952 m., o 1966 m. jo nuotraukas pirmą kartą parodė per televiziją. Pasak fotografo, džiugu ir miela, kad Gelgaudiškio mokykla, kurioje mokėsi ir yra surengęs ne vieną savo parodą, jį įtraukė į „Garbės galeriją“.
„Žinoma, mano fotografavimo patirtis tęsėsi ir studijų metais. 1967–1972 m. studijavau Kauno politechnikos institute ir įgijau inžinieriaus energetiko diplomą, – pasakojo pašnekovas. – Man buvo reikšminga ir tai, kad 1975 m. Maskvos liaudies menų universitete baigiau dvejų metų fotografo mėgėjo meistriškumo kursus.“
Atvėrė k
ūrybos horizontus
1978 m. A. Tirlikas pradėjo dirbti Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos Statybos direkcijos Energetikos skyriuje, o 1984–2007 dirbo AB „Mažeikių nafta“ fotografu. Tai buvo ypatingas beveik 23 metų laikotarpis ir išgyventa patirtis. Tuomet dar besistatanti didžiausia Lietuvos gamykla, kuri buvo paskelbta Sovietų Sąjungos komjaunuoliška statyba, gyveno labai dinamišką ir įdomų laikotarpį, o gamyklos fotografas turėjo būti visų šitų įvykių smaigalyje bei juos fiksuoti. Begalės aukštų valstybės vadovų, atsakingų šalies bei rajono pareigūnų ir politikų, daug paprastų darbininkų buvo įamžinti gamyklos fotografo nuotraukose. Pradžioje tai buvo tik juodai baltos, o vėliau ir spalvotos nuotraukos. Tuometinė pramonės giganto ir miesto statyba, dirbančiųjų kasdienybė ir laisvalaikis, gamyklos šventės ir renginiai fotografą vertė dirbti pašėlusiu ritmu. Įvykius reikėjo ne tik užfiksuoti, bet ir per patį trumpiausią laiką išryškinti juostas ir pagaminti nuotraukas, daug, labai daug nuotraukų. Tiesiog vienas malonumas būtų šiandien ilgėliau pasirausti Algimanto senų nuotraukų archyvuose, kurie yra tikras miesto ir gamyklos istorijos lobynas.
Nepaisant darbo krūvio didžiulėje įmonės teritorijoje bei padaliniuose (vienu metu buvo net 33 cechai) ir nuolatinio nesibaigiančio buvimo pačiuose „karščiausiuose“ taškuose, A. Tirlikas sugebėjo rasti laiko ir „prisijaukinti“ prie meninės sąvokos, atrodytų, visiškai nepritampančius vamzdžius, technologines linijas, kaminus ir kitą pramoninę erdvę.
Neatsitiktinai šiandien tarp įdomiausių ir svarbiausių savo darbų menininkas įvardija ciklus „Žmogus ir nafta“ (1984–2007) „Gyvenkime su gamta“ (1998–2008) ir kt.
Pirmoji personalinė A. Tirliko fotografijos paroda surengta 1999 m. buvusiame Naftininkų kultūros centre. Tais pačiais metais dalyvauta pasaulio lietuvių fotografijos parodoje „Pavasaris“, Čikaga; tarptautinėje fotografijos parodoje „Gyvos žemės mintys“, Mažeikiai. Jo nuotraukos įtrauktos į šių parodų katalogus.
Ilgametė profesinė patirtis bei nostalgija ir duoklė pamiltiems objektams, ko gero, inspiravo parodą „Prisiminimai apie „Mažeikių naftą“, Mažeikių muziejus, 2010 m.
„Gauti kiaulę“
Kas domisi A.Tirliko kūryba, yra pastebėjęs ir šelmiškai linksmas jo fotografijas.
2011 m. internetinio portalo eFoto.lt konkurse „Mano augintinis“ antrąją vietą laimėjo A. Tirliko nuotrauka „Gauti kiaulę“. Šis konkursas buvo ypač populiarus: 512 dalyvių pateikė virš 800 nuotraukų! Nuotraukos buvo peržiūrėtos virš 160 tūkstančių kartų. Algimantas, rodydamas kiek kitokias nei įprasta nuotraukas, ypač dažnai pelno konkurso komisijos simpatijas. Tai puikus įrodymas, kad geras fotografas turi ne tik techniką išmanyti. Komentuodamas šią savo nuotrauką A. Tirlikas sakė, kad išsireiškimas „gauti kiaulę“ rusams reiškia nelaimę, o vokiečiams – laimę. Galbūt dėl to ši nuotrauka užsienyje taip pat buvo įvertinta ir pelnė apdovanojimą.
Tai buvo ne pirmas kartas, kai autorius pateikia linksmas nuotraukas. 2005 m. savo kūrybą pristatė tarptautinėje parodoje Humoro ir satyros namuose Gabrove, Bulgarija, o 2006 m. ir 2007 m. – tarptautiniame humoro festivalyje Knokke-Heist, Belgija. Tą pačią humoro seriją puikiai papildo darbai „Ir vėl tie trys...“ (1999); „Mankšta“(2007); „Bėgte greičiau“ (2004) ir pan.
Skylėtas projektas – „Vartai“
„2009–2013 m. susidomėjau ekonomišku fotografavimu be fotoaparato, o konkrečiau – camera obscura (lot. – tamsus kambarys) analogiškas pavadinimas pinhole (angl. – adata išdurta skylutė) technika. Camera obscura, dabartinio fotoaparato prototipą, dar 1485 m. detaliai aprašė žymus italų dailininkas ir išradėjas Leonardas da Vinčis, tačiau pirmąkart fotografija pagal šį principą buvo padaryta 1850 m., o populiarumo toks fotografijos būdas sulaukė tik amžiaus pabaigoje ir vėl atgimė po kelių dešimtmečių, – pasakojo A. Tirlikas. – Tokį aparatą sudaro šviesai nelaidi dėžutė ar panašus daiktas, kurio vienoje sienelėje išdurta skylutė, o priešpriešinės sienelės paviršius jautrus šviesai. Nors nenaudojamas joks stiklinis lęšis, pro skylutę sklindanti šviesa „nupiešia“ apverstą tikrovės vaizdą. Ši technika išmokė mane pajausti šviesą ir erdvę, atsijoti smulkias nereikalingas detales, paliekant tik esmę, gautų vaizdų paprastai nekadruoju. Pinhole pavyko padaryti nemažai darbų, kurie nuolatos rodomi parodose, įtraukti į pasaulio fotografijos internetines svetaines, sulaukė nemažai įvertinimų ir iki šiol gyvena kartu su manimi. Vienas iš mano darbų pateko į Lenkijoje vykusią parodą „Pinhole world 2012“.“
Pastebėtas ir įvertintas
2010 m. Lietuvos fotomenininkų sąjunga išleido savo tradicinį metraštį "Lietuvos fotografija: vakar ir šiandien '10. Lietuvos vaizdo paveldas“. Prestižinis leidinys „nuo klasikinės iki moderniosios fotografijos“ nuolatos pateikia plačią Lietuvos fotografų kūrybos paletę, kuri alsuoja autorių meile savam kraštui ir simboliams: Gedimino pilis, Vilniaus katedra, Trijų Kryžių kalnas, Žemaitijos rūkai ir daugelis kitų vietų su savo istorija, architektūra, gimtuoju žemės kvapu. Į šį leidinį pateko ir dviejų Mažeikių fotoklubo narių darbai. Vienas iš jų buvo A. Tirliko „Energija-IV“. Beje, šį darbą galima pamatyti ir kitu pavadinimu „Žara“, kuris galbūt geriau ir tiksliau nusako fotografijos esmę. 2007 m. kita fotografo nuotrauka „Finaliniai montažo brūkšniai“ įtraukta į elektroninį katalogą „Lisbon strategy“.
Per ilgą kūrybinį laikotarpį buvęs gamyklos fotografas surengė ne vieną personalinę parodą, dalyvavo daugelyje grupinių parodų, jo darbai puikuojasi prestižinių parodų kataloguose (Čikaga, Haviržovas, Kaunas, Plungė ir kt.), autoriaus darbai ir kolekcijos patalpinti ne vienoje užsienio internetinėje fotografijos meistrų svetainėje.
Kūryba yra nesibaigiantis procesas, bet tam reikia turėti sumanymų, sveikatos ir lėšų. Netrukus laukia fotoklubų suvažiavimas Tauragėje, „Plungės fotobienalė – 2016“ ir kiti renginiai, kuriuose visada noriai dalyvauja mažeikiškis fotografas A. Tirlikas.
Vytas ALEKNAVIČIUS
Nuotraukos iš asmeninio albumo
Projektas „Iš praeities – į dabartį“. Remia 
