Chemikė, tautodailininkė, šokėja, dainininkė, trijų vaikų mama, keturių (po keleto mėnesių – ir penkių) anūkų močiutė, rūpestinga žmona – visa tai talpina trapaus kūno, bet turtingos sielos ir vaizduotės moteris Danguolė Juškienė.
Likimo užgaidų blaškyta jaunystė
Danguolė gimė Vilniuje, Polocko gatvėje, deja, dabar to namo nebėra. Kai mergaitei buvo treji metukai, miškininkas tėvelis gavo paskyrimą į Žemaitiją, tad drauge sostinę paliko ir visa šeima. Kol mergaitė subrendo, taikantis prie tėvelio darbo vietos, teko pakeisti net keturias mokyklas. ,,Nuo mažens labai mėgau šokį, dainą. Vyresnėse klasėse močiutė (mamos mama) išmokė megzti ir tai tapo mielu užsiėmimu visam gyvenimui. Taip pat močiutei esu dėkinga už tai, kad išmokė gaminti valgyti, – dalijasi prisiminimais pašnekovė. – Vyresnėse klasėse, besimokydama Pakruojo vidurinėje mokykloje, mokytojo Rutkausko raginama, rašiau sąsiuvinį su auksinėmis mintimis iš perskaitytų knygų. Kadangi buvau gan uždaras vaikas, nelabai bendraujantis ir lankantis tik chemijos būrelį, tai tuos savo užrašus paverčiau mažu meno kūriniu – išraitytomis raidėmis, išpieštais ornamentais, tad, atėjus laikui rinktis specialybę, ėmiau svarstyti, ar rinktis gydytojos profesiją, ar susietą su menais, pavyzdžiui, keramiką.“
Toliau Danguolės gyvenimas klostėsi ne visai pagal planą. Į Medicinos institutą neįstojusi ir metus išdirbusi Pakruojo ligoninėje, kitais metais įstojo į tuometinį Kauno politechnikos institutą studijuoti chemijos. Ten, be pagrindinės chemiko-technologo inžinieriaus specialybės, dar baigė ir Etikos bei estetikos fakultatyvą. Žinoma, visos jaunos panelės nori puoštis, bet Danguolė buvo išskirtinė, nes savo rankomis nusimegzdavo absoliučiai visus rūbus. Be to, mergina ieškojo, kur galėtų dainuoti arba šokti. Pabandžiusi laimę viename ir kitame kolektyve, galiausiai pasirinko chorą Karininkų rūmuose.
Mažeikiai visam likusiam gyvenimui
Po studijų 1979 metais drauge su tame pačiame institute besimokiusiu būsimu vyru Stasiu parvažiavo į Mažeikius ir pradėjo dirbti Naftos perdirbimo gamykloje. Ten ir išdirbo visą gyvenimą, tik su dvejų metų pertrauka, kai dirbo ligoninėje ekonomiste. ,,Ištekėjusi mezgimo nepamečiau. Kol buvo maži, mano visi trys sūnūs buvo apmegzti nuo galvos iki kojų, vėliau mezgiau, nes man patinka išskirtiniai su meile sukurti originalūs, šilti, patogūs rūbai“, – pasakoja moteris.
Kai iškilo grėsmė, jog gali nelikti darbo gamykloje, 2008 metais Danguolė rimtai pradėjo užsiimti vėlimu. Pradėjo ir suprato, kad tai visam likusiam gyvenimui. Anot pašnekovės, tai ir relaksas, tai ir meditacija, tai ir kūryba. Žinoma, yra ir fizinio darbo, tačiau tai niekis šalia pasitenkinimo kūrybiniu procesu ir gautu rezultatu. Negana to, nenurimstanti kūrybinga moteris užsikrėtė papuošalų kūrimu. Natūralūs akmenys, kriauklės, karoliukai jos rankose virsta išskirtiniais akį traukiančiais papuošalais. Ir lyg niekaip nepasisotindama grožiu fotoaparatu ,,gaudo“ dangumi plaukiančius debesis. Beje, jos fotografijų ciklu ,,Dangus ir debesys“, kaip, beje, ir kitais darbais, grožėjosi net Airijos žmonės, o šiaip norintys įsigyti ar pasigrožėti Danguolės darbais gali apsilankyti senamiestyje esančioje karoliukų parduotuvėje.
Miegoti negalima, reikia dirbti
Nebūtų išsamus pasakojimas apie nerimstančią Danguolę, jeigu nepapasakotume, kad dar augindama visai nedidelius vaikučius 1986 metais nuėjo į Naftininkų kultūros namuose veikusį Stasio Žebrausko etnografinį ansamblį, kuris vėliau pavirto į liaudies teatrą, tad įsivaizduokime bėgimą į ilgas valandas trunkančias repeticijas, dekoracijų piešimą ištisais vakarais, rūpinimąsi dažniausiai miego sąskaita namais, servetėlių gaminimą, atvirukų su džiovintais augaliukais naktimis darymą, tai sunku net suprasti, kaip vienas žmogus tiek daug gali nuveikti. Žinoma, ir dirbti – Naftos įmonėje atidirbta daugybė naktinių pamainų. Be viso šito, moteris įstojo ir baigė Rygoje veikusią Parapsichologijos mokyklą, kur išmoko ,,Su Džok“ – gydymo sėklelėmis, jogos, ajurvedos ir kitų žmogaus kūno ir dvasios pažinimo paslapčių. Pastaraisiais metais dalyvauja Trečiojo amžiaus universiteto veikloje.
Nors dabar Danguolė stengiasi pasirūpinti savo sveikata, tačiau palaikoma vyro Stasio stengiasi ,,Ilgą kelią į save“ (tokia tema ji rašė darbą Parapsichologijos mokykloje) eiti plačiai atverta širdimi, nuostabos kupinu žvilgsniu ir išbandydama save kuo įvairesnėse veiklose.
Projektas „Iš praeities – į dabartį“. Remia 
