Kovo 17 d. Viekšnių gimnazijos 2b klasės moksleiviai ir jų mokytoja Henritą Kateivienė dalyvavo Mažeikių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Viekšnių filiale vykusioje netradicinėje muzikos pamokoje „Muzikos instrumentai ir jų atsiradimo istorija“.
Renginio organizatorė Sniegina Chriščinavičienė moksleivius informavo, jog Viekšnių filialas dalyvauja Mažeikių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos projekte „Pažangių technologijų ir laisvalaikio centras“. Iš projekto lėšų įsigijus demonstracinę įrangą, atsirado galimybė ne tik organizuoti patrauklesnius renginius, bet ir vesti netradicines pamokas moksleiviams. Ši pamoka – tai viena iš projekto veiklų.
Bibliotekoje netradicinę muzikos pamoką „Muzikos instrumentai ir jų atsiradimo istorija“ vedė Viekšnių Vinco Deniušio meno mokyklos muzikos pedagogė Odeta Dargienė. Mokytoja dėstomą medžiagą pateikė demonstruodama skaidres. Pirmas pedagogės pateiktas klausimas – kas gali būti muzikos instrumentu? Visi bendromis jėgomis atsakė, kad gali būti ir daiktai, skleidžiantys garsus. Mokytoja pradėjo muzikos instrumentų pristatymą nuo seniausio Akmens amžiuje Pietų Vokietijoje prieš 35000 metų aptikto instrumento. Tai fleita, pagaminta iš grifo (paukščio) kaulo.
Paskui mokytoja moksleivius supažindino su pasaulio instrumentais, jų kilmės šalimis bei ypatumais: Vakarų Afrikos styginiu instrumentu kova, turinčiu 21 stygą ir panašumo į arfą; Vakarų Norvegijos keturių stygų Hardango smuiku, pasižyminčiu ypatingais puošybos elementais auksu ir perlais; Australijos aborigenų pučiamuoju instrumentu didžeridu, pagamintu iš bambuko arba medžio ir siekiančio 1,5 metro ilgio. Jis naudojamas dažniausiai per ritualines ceremonijas; Japonijos instrumentu – bambukine fleita Šakuhači, kurios istoriją gaubia paslaptis. Ši fleita naudojama ir kaip priemonė meditacijai. Ji dėl savo sandaros galėjo pasitarnauti kaip gynybos priemonė; Afrikoje pagamintu instrumentu mbiras, kitaip vadinamu telefonu kalbėtis su mirusiaisiais. Šis instrumentas buvo naudojamas medituojant. Jis gaminamas iš moliūgo, kurio viduje pritvirtintos metalinės plokštelės. Šiuo instrumentu grojama ir per ypatingas iškilmes; indų liaudies styginiu-gnaibomuoju instrumentu vyna, kuris dažniausiai naudojamas atlikti klasikinei muzikai; indų mušamuoju instrumentu tabla, kuriuo išgaunamas labai platus garso spektras, o pavadinimas kilęs iš arabų kalbos žodžio tabla, reiškiančio būgnas. Po kiekvieno skaidrėse pristatyto instrumento ir apie jį papasakotos istorijos mokytoja pateikė kiekvienu instrumentu atliekamos muzikos įrašus. Muzikos klausymas moksleiviams padėjo labiau įsisavinti dėstomą medžiagą.
Vėliau mokytoja perėjo prie tradicinių lietuvių liaudies instrumentų. Pirmieji jų buvo – piemenų instrumentai: švilpa, molinukai, lumzdeliai, skrabalai, ragai, ožragiai. Ansambliniai instrumentai: skudučiai, įvairūs ragai. Apeiginiai-signaliniai: tabalai, kleketai, skrabalai. Grojimo sau, susikaupimo instrumentai – kanklės. Šokių muzikos – dūdmaišis, basetlė, armonika, bandonija.
Pabaigoje mokytoja papasakojo apie kapelas, kada grupė žmonių groja įvairiais instrumentais. Vaikų paklausė, gal žino Viekšniuose grojančios kapelos pavadinimą.
Iš visų demonstruotų pasaulio instrumentų ir išklausytos jais grojamos muzikos didžiausią įspūdį moksleiviams paliko Australijos aborigenų pučiamasis instrumentas didžeridu ir šiuo instrumentu atliekama muzika.
Pamoka buvo įdomi, naudinga ir prasminga, suteikusi daug muzikos žinių. Moksleiviai susipažino su daugybe instrumentų, išgirdo istorijų apie juos, pasiklausė jais atliekamos muzikos, kurią palydėdavo veido mimikos ir rankų gestais.
Sniegina CHRIŠČINAVIČIENĖ
Viekšnių filialo bibliotekininkė
Nuotraukos Snieginos Chriščinavičienės
