Socialiniai tinklai – tarsi ratas, kuriame vienu metu sukasi ir itin operatyvi bei naudinga informacija, ir dezinformacijos sūkuriai, tačiau esama priemonių juos atpažinti išvengiant rimtesnių informacinių grėsmių ir jų padarinių. Tam reikalingi kritinio mąstymo bei medijų ir informacinio raštingumo įgūdžiai, ypač tai aktualu jaunam ar pradedančiajam socialinių tinklų vartotojui.
Šie ir kiti socialinių medijų vartojimo įpročiai, elgesys, tinklų kultūra, veikimo mechanizmai, grėsmės, naudos, aktualijos ir iššūkiai aptarti Kultūros ministerijos surengtoje diskusijoje „Tarp eilučių“: socialiniai tinklai – jaunimo kelrodis ar klystkelis?“.
Diskusijoje, kurią moderavo LRT televizijos, radijo laidų kūrėja ir vedėja Gerūta Griniūtė, dalyvavo komunikacijos specialistė, projektų vadovė komunikacijos agentūroje „Fabula Rud Pedersen Group“ Indrė Vareikytė, kaip nepriklausoma ekspertė rašanti straipsnius dezinformacijos tema, Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakulteto Skaitmeninių kultūrų ir komunikacijos katedros profesorius Andrius Šuminas, VU Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto docentas Antanas Kairys ir nuomonės formuotojas, „Laisvės TV“ socialinių tinklų naujienų apžvalgininkas Paulius Mikolaitis (Paul de Miko).
„Nesuprasdami socialinių tinklų veikimo principų ir algoritmų mes papuolame į vadinamuosius socialinius burbulus, iškreipiančius bendrą vaizdą. Pamirštame, kad socialiniai tinklai yra verslas, o mes juos vadiname komunikacine erdve. Tai mums jie yra komunikacinė erdvė, o kažkas iš to uždirba. Tad informacija mums pateikiama ne iš humanistinių paskatų, kad mes kuo daugiau sužinotume, o yra tam tikras tikslas, dėl ko mes tą informaciją matome. Ir tai nėra nei gerai, nei blogai – tiesiog toks yra verslo modelis. Pasirinkę žiūrėti specifinę informaciją, ilgainiui mes ir matysime tik tos rūšies informaciją. Ir, žinoma, kad tai yra susiaurintas, iškreiptas vaizdas, neatspindintis visos tematikos ir problematikos. Socialiniai tinklai užfiksuoja, kad man tai yra įdomu, ir jie stengiasi pasiūlyti kuo daugiau panašios informacijos“, – kalbėjo I. Vareikytė.
Diskusijos dalyvių nuomone, vartotojui yra labai svarbu suvokti, kad jam siūloma atfiltruota informacija, ir todėl reikėtų pasidomėti platesniu vaizdu, galbūt pasižiūrėti, ar yra, tarkim, jį dominančia tema kitų šaltinių ar grupių, o ne aklai tikėti, kad tai yra vienintelė teisinga informacija. Gyvendami informaciniame burbule, galime pasidaryti patiklesni ir lengviau priimti nepatvirtintus gandus bei istorijas.
Atsakymą, kodėl žmonės gana lengvai patiki melagingomis naujienomis, suformulavo doc. A. Kairys: „Mūsų tokia prigimtis, kad didžiąją dalį informacijos apdorojame intuityviai, ir čia labai didelį vaidmenį vaidina emocijos. Todėl net išsilavinę žmonės kartais pasidalina melagienomis. Koją dažnai kiša ir skuba, vertinimas ir veikimas neatvėsus nuo emocijų.“
Diskusijos dalyviai sutarė, kad socialiniai tinklai gali būti ne tik dezinformacijos šaltinis, bet ir patys padėti demaskuoti dezinformaciją. „Tiek į socialinius tinklus, tiek į paieškų variklius iš esmės žiūriu kaip į įrankį. Jei kyla įtarimas, kad pateikta informacija yra melagiena, paprastai patikrai skiriu septynių minučių rutiną. Tarkim, pavyksta išsiaiškinti, kad tai nėra „naujiena“, o vaizdo įrašas iš 2014 metų. Tuomet būtinai apie tai informuoju savo sekėjus“, – kaip vieną kovos su dezinformacija pavyzdžių pateikė P. Mikolaitis (Paul de Miko), kalbėdamas apie nuomonių formuotojų vaidmenį ir atsakomybę keliant turinį į socialinius tinklus.
„Čia kartu yra ta geroji socialinių tinklų pusė, kad atsiranda žmonės, kurie sako – pasižiūrėk atidžiau, čia viskas ne taip. Prie to prisideda ir vadinamieji debunkinimo (melagingos informacijos atkleidimo) projektai. Tai padeda kovoti su dezinformacijos bangomis. Bet iš esmės pritariu, kad kiekvienas iš mūsų turėtume turėti savo septynių minučių ar panašią rutiną ir gebėjimų patikrinti informaciją“, – sakė prof. A. Šuminas.
Kalbėdamas apie naujausias socialinių tinklų tendencijas ir jų teikiamas naudas, VU Komunikacijos fakulteto profesorius išskyrė „TikTok“ transformaciją: „Anksčiau „TikTok“ dažniausiai buvo vertinamas kaip paauglių pramoginis kanalas, dabar jis tapo labai svarbus fiksuojant įvykius ir pateikiant informaciją iš fronto linijos. Tokiu būdu karas Ukrainoje tapo svarbus ir jaunajai „TikTok“ kartai.“ Prof. A. Šuminas pažymėjo, kad socialinės medijos labai prisidėjo prie Ukrainos Prezidento Volodymyro Zelenskio fenomeno formavimosi, kartu jam tapdamos ruporu, kurį girdi visas pasaulis.
Apibendrindami diskusiją jos dalyviai sutarė, kad medijų ir informacinio raštingumo pagrindai turėtų būti giliau integruoti į švietimo sistemą – dabar šia linkme dirbama, bet kol kas nepakankamai.
Diskusiją paskatino ir tyrimų duomenys, rodantys, kad Lietuvos jaunimas naujienas labiau seka socialiniuose tinkluose, o ne tradicinėje žiniasklaidoje, be to, pagal kritišką informacijos viešojoje erdvėje vertinimą esame vieni iš autsaiderių Europos Sąjungoje.
Diskusija „Tarp eilučių“: socialiniai tinklai – jaunimo kelrodis ar klystkelis?“ yra Kultūros ministerijos organizuojamo renginių ciklo „Tarp eilučių“, skirto aptarti medijų ir informacinį raštingumą įvairiose kultūros srityse, dalis. Diskusija buvo įtraukta į praėjusį savaitgalį Birštone vykusio diskusijų festivalio „Būtent!“ programą.
Diskusijos įrašas.
Kultūros ministerijos nuotrauka
