2018-ųjų sausio 13-ąją Vilniaus arkikatedros bazilikos Tremtinių koplyčioje buvo pašventinta Sibiro Madona – legendinė Švč. Mergelės Marijos skulptūra, atgabenta iš sunkiai pasiekiamų Korbiko gyvenvietės, esančios Krasnojarsko krašte, kapinių. Šios kapinės – vienos iš beveik 800, kuriose amžinajam poilsiui atgulė apie 28 000 be kaltės ištremtų ir kalintų Lietuvos žmonių. Švč. Mergelės Marijos skulptūrą, prie kurios melsdavosi ir tremtiniai lietuviai, ir vietiniai gyventojai, išdrožė tremtinys Jonas Maldutis. Ji ten stovėjo keliasdešimt metų, atlaikiusi vėjus, lietų, pūgas, kol 1990-aisiais ją pastebėjo lietuviškųjų tremtinių kapinių tvarkytojų ekspedicijos dalyviai Algirdas Markūnas ir Antanas Sadeckas.
Neseniai dienos šviesą išvydusioje knygoje „Iškentėjusios Lietuvos simbolis“ jos autorius Antanas Sadeckas pirmąją savo kelionę į Korbiko kapines aprašo taip:
„Žingsnis po žingsnio, pasėdėdamas ir pailsėdamas, ir aš jau ant Krasnojarsko žemės. Virš manęs – galingų pušų, eglių ir kedrų vainikai. Jų pavėsyje, įaugę į žemę, pūpso samanoti granito luitai, lipantys vieni ant kitų arba pavieniai išsibarstę aplink uolų kalnus. <…> „Gamtos prieglobstyje visas blogis, atrodo, turėtų išnykti“, – kažkada rašė didysis rusų mąstytojas Levas Tolstojus. Apie tai visuomet galvoju, Sibiro taigoje matydamas mūsų tautos kančių pėdsakus.
<…>
Iš Verchniaja Bazaichos iki Korbiko – šeši kilometrai. Kairėje kelio pusėje – įspūdinga uolų siena, mes glaustėmės prie jos. Dešinėje – Bazaichos upė. Jos krantas buvo užverstas aukštomis krūvomis puvenų, medienos atliekų, supuvusių rąstų. Šios krūvos upės pakrantėje buvo aukštos, nesimatė upės mėlynumo.
Už duobėto kelio posūkio prieš mus atsivėręs platus slėnis žaliavo pieva. Joje nedidelė aukštumėlė, aptverta medine tvora. Ir aukšti vartai, kryžius virš jų. Už tvoros – kapinės. Čia viskas suderinta: puošnūs, žmogaus rankomis padaryti ir prižiūrimi kryžiai, keletas medžių ir laukinių gėlių žiedais pasipuošusi pieva. Kapinių viduryje ant neaukšto postamento stovi įspūdinga baltais aliejiniais dažais dažyta Švč. Mergelės Marijos statula. Klasikinis veidas švyti taurumu. Lengvai krinta drabužių klostės. Jas praskyrusios rankos sužalotos metų naštos. Nugaroje atsivėrusi gili žaizda. Statulos žaizdos laukia mūsų pagalbos.“
2007 m. LJOT ir bendrijos „Lemtis“ vadovai kreipėsi į Kultūros ministeriją, prašydami paramos gabenant skulptūrą į Lietuvą. Deja, atsakymo jie negavo, tačiau idėją palaikė Vilniaus politinių kalinių ir tremtinių bendrija su Rimvydu Racėnu priešakyje. Kartu su žinomu ekspedicijų į Sibirą organizatoriumi Gintautu Alekna 2008 m. apsilankęs Korbike, jis sutarė su vietos gyventojais, kad paliks kopiją vietoje išvežtosios į Lietuvą Madonos.
Sibiro Madona Korbiko kapinėse. Autorius Jonas Maldutis. Knygos „Iškentėjusios Lietuvos simbolis“ nuotrauka
Skulptoriaus A. Salio pagaminta kopija, talkinant ambasadoriui Antanui Vinkui, diplomatiniu autobusiuku, lėktuvu ir visureigiu buvo nugabenta į Korbiką ir pastatyta po specialiu stogeliu. 2010-ųjų rugsėjo 11-ąją autentišką Korbiko Madoną pašventino Krasnojarsko katalikų parapijos kunigas. Originali skulptūra buvo išgabenta į Lietuvą, kur buvo restauruota ir 70-ųjų tremties metinių minėjimo proga eksponuota Lietuvos nacionaliniame muziejuje. A. Sadeckas prašė restauratorių palikti atvirą nugaros žaizdą, kad ji nuolat bylotų apie okupantų nusikaltimus.
2017-ųjų lapkričio 8-ąją, minint arkivyskupo Mečislovo Reinio mirties metines, arkivyskupas Gintaras Grušas pranešė, kad Sibiro Madona bus perkelta į Arkikatedros bazilikos Tremtinių koplyčią.
Popiežius Pranciškus prie Sibiro Madonos. EPA nuotrauka
Perkėlimo iškilmės vyko Sausio 13-ąją, Laisvės gynėjų dieną. Šventas Mišias aukojęs Vatikano valstybės sekretorius Polas Ričardas Galageris susirinkusiems tikintiesiems sakė: „Jūs, lietuviai, pasauliui liudijot tiesą, taikiai siekdami laisvės, ją pasiekėte. Jūs buvote pasiryžę aukotis dėl laisvės, tikėjimo, jūs siekėte ne vien nepriklausomybės, bet ir laisvės, kuri gimsta iš tiesos. 1991 m. visą pasaulį apskriejo sukrečiantys vaizdai – žmonės melsdamiesi stovi prieš tankus. Šventasis Jonas Paulius II, lankydamasis Antakalnio kapinėse, pasakė: „Tikėjimas padėjo atsispirti prieš tamsos jėgas.“ Po šventųjų Mišių Sibiro Madona buvo pašventinta.
„Švenčiausioji Mergele Gailestingoji, mūsų tautiečius amžino įšalo žemėje guodusi –
Globok mūsų tautą ir žemę,
Švenčiausioji Mergele, Lietuvos tremtinių Sibiro Madona pavadintoji –
Globok mūsų tautą ir žemę.“
(Ištrauka iš Sibiro Madonos litanijos. Autorius Rimvydas Stankevičius)
Knygos „Iškentėjusios Lietuvos simbolis“ autorius Antanas Sadeckas – žinomas keliautojas, fotografas, menininkas, išleidęs jau ne vieną knygą. Didžiąją savo gyvenimo dalį paskyręs tragiškam mūsų tautos istorijos tarpsniui – tremčiai. Nuo 1989 metų organizavo ekspedicijas į lietuvių tremties ir žūties vietas Sibire, įkūrė visuomeninę bendriją „Lemtis“, kurios tikslas išsaugoti ir propaguoti tremties paveldą. Jis buvo vienas pirmųjų lankęs Sibiro Madoną sunkiai pasiekiamose Korbiko kapinėse, dėjęs daug pastangų, kad nuostabi medžio skulptūra būtų pargabenta į Lietuvą, restauruota, kol galų gale ji rado prieglobstį Vilniaus arkikatedros bazilikos Tremtinių koplyčioje.
Knyga lietuvių ir anglų kalbomis, iliustruota puikiomis, iškalbingomis, skaudžią praeitį bylojančiomis autoriaus nuotraukomis. Pratarmėje kardinolas Sigitas Tamkevičius rašo: „Žemai lenkiu galvą prieš tuos mūsų tautiečius, kurie daug laiko praleido Sibire, ieškodami ir tvarkydami tremtinių kapus ir kurie išsaugojo bei pargabeno į Lietuvą Korbiko Madoną.“
Nuotraukoje (2): Popiežius Pranciškus prie Sibiro Madonos. EPA nuotr.
