Dar tik įpusėjusi žiema, šykštinti šviesos ir saulės spindulių, ne vienam sukelia slogią nuotaiką. Tamsusis metų laikas – ypač didelis iššūkis depresija sergantiems, nerimo ar panašių sunkumų kamuojamiems žmonėms. Tačiau psichologė, tinklalapio www.atspirtiestaskas.lt autorė INGA JUODKŪNĖ įsitikinusi – nepaisydami to, kas vyksta už lango, sergantieji depresija gali išmokti gyventi su šia liga.
Kaip manote, ar pakankamai skiriama dėmesio depresijos temai?
Nors apie depresiją viešojoje erdvėje pastaruoju metu kalbama išties nemažai, dėmesio šiai temai, mano nuomone, niekada negali būti „pakankamai“, nes depresija yra klastinga ir sudėtinga būsena.
Neretai skundžiamės „bloga nuotaika“. Ar tai jau depresijos požymis?
Iš tikro, kartais depresiją galime painioti su įprastu liūdesiu, nerimu, nuovargiu. Kiekvienam pasitaiko dienų, kai „ne ta koja išlipame iš lovos“. Tokiais atvejais turbūt dažnas sau yra pasakęs – man depresija! Tačiau įprastos emociškai sunkesnės, liūdnesnės dienos baigiasi per kelias paras, o depresijos atveju tokia būsena tęsiasi. Depresiją galima įtarti, kai pastebime žmogaus emocinius, mąstymo, fizinius ir elgesio pokyčius, kurie tęsiasi daugiau nei dvi savaites ir sutrikdo įprastą gyvenimą.
Vienas iš pagrindinių depresijos požymių yra, kai žmogui nebeteikia malonumo veikla, kuri anksčiau jį džiugindavo. Kiti požymiai, tokie kaip apetito ir miego pokyčiai, nenoras bendrauti su draugais ar artimaisiais, beviltiškumo ir nevilties jausmai, savęs nuvertinimas irgi yra svarbūs depresijos simptomai. Žmogaus, „įkritusio“ į depresiją, mąstymas susiaurėja, jis pradeda save menkinti, nuvertinti, nematyti galimybių, sprendimų. Kyla bejėgiškumo jausmas, neviltis, noras atsiriboti nuo visų – bendradarbių, draugų, artimųjų. Dar kartą norisi paminėti, kad mintys apie savižudybę yra stiprus depresijos signalas, kuris rodo, kad nedelsiant reikalinga specialistų pagalba.
Ar depresija gali pasikartoti?
Depresija yra liga, nuo kurios nesame apsaugotas nė vienas. Ir jei kartą su ja susidūrėme, jei kartą ją įveikėme, dar nėra garantijos, kad ji nepasikartos. Manau, jog vis dar per mažai kalbama apie depresijos pasikartojimus ir atkryčius. Kas savo tarp artimųjų turime nuo depresijos kenčiančių žmonių arba patys esame kovoję ar kovojame su šia liga, žinome, kad depresija, kaip ir kitos ligos, gali pasikartoti. Pavyzdžiui, mūsų nestebina sezoninis gripas, o kaip sezoninės depresijos? Jei turime polinkį susirgti gripu, dažniausiai stipriname savo organizmą, imunitetą, kad siaučiant peršalimo virusams atsilaikytume. O kaip yra su depresija? Šioje vietoje keliu platesnį klausimą, kiek žmonės, turintys polinkį į depresiją, žino ir moka profesionaliai sau padėti mažinant depresijos pasikartojimus.
Kaip konkrečiai galima padėti išvengti atkryčių ar juos valdyti?
Atsakydama į klausimą, labiau noriu akcentuoti pasikartojančių depresijos būsenų valdymą, bet ne jų vengimą. Jei pradedame vengti, tai pradedame bijoti. O baimė stato dideles sienas ir tik apsunkina depresijos įveikimą. Patirtis rodo, kad kai kliento būsena pagerėja, verta susidaryti atkryčio planą.
Plane būtina įsivardinti depresijos pirmuosius simptomus, nusimatyti priemones, kurių tuo metu žmogus imsis. Ir taip pat plane įsivardiname veiksmus, kurie padeda ir padėjo įveikti depresijos epizodą. Tam tikrą dalį žmonių, kurie kenčia nuo ilgalaikės depresijos, pvz., distimijos, verta mokyti gyventi su depresinėmis būsenomis ir jas taip valdyti. Kova su depresija, liūdesiu, neviltimi kainuoja daug energijos, o mokyti žmones savęs priėmimo, meilės ir gyvenimo kūrimo krypties sergant nuolatinio liūdesio ir vienišumo jausmo liga, patiriant gilių depresijos atkryčių, yra labai svarbu.
Kartu su kolega Aidu Uždaviniu – gydytoju psichiatru, nutarėme padėti žmonėms išmokti gyventi su depresija. Taip kilo mintis suburti profesionalios pagalbos grupę. Pirmoji tokia grupė startuos jau vasario pabaigoje. Joje dar liko vietų, todėl kviečiame prisijungti tuos, kurie nori įgyti žinių ir įgūdžių, kaip padėti sau.
Kuo bus paremtas darbas grupėje?
Programa remiasi įsisąmoninimu pagrįsta kognityvine terapija (angl. Mindfulness-based cognitive therapy). Tai terapija, kuri jungia kognityvinę elgesio terapiją ir dėmesingo įsisąmoninimo (ang. mindfulness) praktikas. Šią terapiją išvystė ir tyrinėja Toronto universiteto profesorius Zindelis Segalas, Oksfordo universiteto profesorius emeritas Markas Williamsas ir kiti mokslininkai.
Būtent šios terapijos taikymu ir bus paremtas darbas grupėje. Dėmesingo įsisąmoninimo praktikos daugelyje šalių sulaukia didelio susidomėjimo ir populiarumo dėl savo paprastumo ir lengvo pritaikymo kasdienybėje. Terapijos veiksmingumas įrodytas moksliniais tyrimais – ji gali sumažinti depresijos atkrytį iki 60 proc. ar net daugiau.
Kaip ši metodika gali padėti kasdieniame gyvenime?
Siekiame žmonėms padėti geriau suprasti, kokia liga yra depresija. Padėsime atsakyti į klausimą, kas lemia jų užstrigimą negatyvios nuotaikos spiralėje. Grupėje lavinsime gebėjimus atpažinti sau žalingus elgesio modelius, kenkiančias mintis ir juos valdyti. Grupėje taikoma praktika padės lavinti įgūdžius išbūti su sunkiais jausmais ir stiprina gebėjimą juos išmintingai valdyti. Pamažu grupės dalyviai įgaus patirties keisti požiūrį į sunkias emocijas, nuotaikas, situacijas, mintis. Bendrai, tiksliau papildoma nauda po viso kurso, grupės dalyviai bent šiek tiek labiau pradės mylėti save ir gyvenimą. Turiu tokį lūkestį. Vis dėlto depresija atima iš žmonių šiltus jausmus, o mes juos bandysime grąžinti.
Ko palinkėtumėte tiems, ką šiuo metu kamuoja liūdnos mintys, bejėgiškumas ar nerimas?
Visų pirma norėčiau palinkėti drąsos. Sergantiesiems depresija, turintiems emocinių sunkumų linkiu nebijoti ieškoti būdų sau padėti. Kartais pats ieškojimas yra geriausias vaistas, kartais surastas sprendimas, o kartais – sutikti žmonės, perskaitytos knygos ir t. t. Svarbu, nesustoti. Tikėkite, jūs galite sau padėti. Nelikite vieni su savo išgyvenimais – savo savijautos nereikia gėdytis, bijoti ar ją slėpti. Galite išmokti gyventi su sunkiomis būsenomis ir jas valdyti – tereikia po vieno žingsnio drąsiai žengti kitą.
