Pirmą kartą apie žygi už gyvybę (angl. „March for Life“) išgirdau vos tik atvažiavusi į JAV. Kadangi augau katalikiškoje šeimoje, visada žinojau, kad gyvybė yra neįkainojama Dievo dovana, kurią reikia puoselėti ir saugoti. Jaučiau, kad galimybė dalyvauti renginyje, kurio pagrindinė misija yra kovoti už negimusius kūdikius ir jų teisę gyventi, gali tik dar labiau sustiprinti mano tikėjimą ir pamatines gyvenimo vertybes.
Esu dalyvavusi įvairiose piligriminėse kelionėse bei žygiuose, bet niekas manęs taip stipriai nepalietė kaip žygis už gyvybę. Jauni žmonės, kurie susirenka kartu žygiuoti ir melstis, tai daro ne dėl savęs, o dėl tų, kurie neturi balso ir negali apginti savo teisių. Šimtai tūkstančių jaunų žmonių susirinko dėl vienijančio tikslo, kad parodytų pasauliui, jog kiekviena gyvybė yra unikali ir neįkainojama.
Piligrimystės metu patyriau nepaprastai daug meilės iš skirtingų žmonių pačiais įvairiausiais būdais. Kartu važiavę draugai džiaugsmingais šūksniais nuolat vieni kitus motyvavo, pranešėjai ragino jaunimą ir toliau taip nepaliaujamai tikėti, kad kiekviena gyvybė yra brangiausia dovana. Visi žmonės aplinkui, kurių veiduose buvo galima įžvelgti neišsenkantį tikėjimą, suteikė daug meilės ir jėgų liudyti apie savo įsitikinimus. Visos piligrimystės metu mane supo neapsakomai džiaugsmingi žmonės, kurie suteikė tikrą viltį, kad žygiuodami mes tikrai galime pakeisti pasaulį, kuriame gyvename.
Piligrimystės metu mano draugas Adamas užkalbino šalia esantį jauną vaikiną ir paklausė jo, kodėl šis nusprendė atvykti ir dalyvauti žygyje. Vaikinas papasakojo, kad jo motina norėjo pasidaryti abortą, tačiau paskutinę sekundę pasirinko pagimdyti sūnų ir atiduoti jį įvaikinti. Vaikinas sakė, kad žygiuoja už savo likimo brolius ir seseris – už tuos vaikus, kurie yra vieniši ir nelaukiami savo šeimoje, tačiau jis yra įsitikinęs, kad jie visi privalo turėti teisę gyventi, būti įvaikinti ir augti šeimoje. Pokalbio metu jaučiau kaip mano skruostais rieda ašaros. Kai matai savo akimis, kaip per plauką aborto išvengęs žmogus pasakoja apie gyvenimo džiaugsmą ir kovoja, kad visi turėtų galimybę gyventi, supranti, kaip svarbu yra ir toliau išlikti vieningiems ir nepasiduoti.
1973-aisiais JAV Aukščiausiasis teismas priėmė įstatymą, kuris legalizavo abortus. Per 46 metus JAV buvo užfiksuota daugiau nei 60 milijonų abortų. Skaičiai, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo neįtikimi, kasdien pasiglemžia vis daugiau ir daugiau gyvybių. Prieš žygį už gyvybę būčiau sakiusi, kad, deja, nieko negalime padaryti, juk yra žmonės, kurie priima įstatymus, o mums belieka tik laukti. Bet visi jauni žmonės, kuriuos sutikau, visos šypsenos ir akys, degančios viltimi, privertė mane patikėti, kad kartu mes galime laimėti kovą prieš abortus.
