Arfos ir fleitos, AISTĖS BALIUNYTĖS ir VYTENIO GURSČIO, duetas H2F gyvuoja jau trejus metus. Gruodžiui įpusėjus jaunieji muzikai, kurių talentas kasdien vis labiau skleidžiasi, surengs koncertą.
A. Baliunytė šiandien – Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro orkestro arfininkė, šiais metais magistro laipsnį apgynusi Nacionalinėje Paryžiaus muzikos konservatorijoje (CNSMD de Paris), profesorės Isabelle Moretti klasėje, kur 2016 m. įgijo bakalauro diplomą. Arfininkė yra daugybės tarptautinių konkursų laureatė, prizinių vietų laimėtoja, tarptautinių festivalių dalyvė, žymių fondų stipendininkė. A. Baliunytė – vienintelė Lietuvoje arfininkė, įrašiusi ir išleidusi kompaktinę plokštelę. Tai įvyko 2008 m. merginai bendradarbiaujant su Japonijos kompanija „King International Inc.“ 2011-aisiais už pasiekimus A. Baliunytė apdovanota Lietuvos Respublikos prezidentės Dalios Grybauskaitės.
V. Gurstis – Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro orkestro fleitininkas, taip pat Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos fleitos klasės mokytojas, šiuo metu studijuojantis doktorantūroje Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. V. Gurstis bakalauro laipsnį įgijo Londono karališkojoje muzikos akademijoje pas vieną ryškiausių fleitos asmenybių prof. Williamą Bennettą. Magistro studijas tęsė prof. Roberto Winno fleitos ir prof. Davido Smeyerso šiuolaikinės kamerinės muzikos interpretacijos klasėse Kelne, Vokietijoje. Daugybės nacionalinių ir tarptautinių konkursų laureatas, Mstislavo Rostropovičiaus fondo stipendininkas. V. Gurstis aktyviai koncertuoja kaip solistas Europoje, drauge su įvairiais ansambliais muzikuoja Lietuvoje.
Kaip šios ryškios muzikos meno asmenybės skamba drauge? Pokalbis su arfininke A. Baliunyte ir fleitininku V. Gursčiu.
Dueto pradžia ir kalėdinis koncertas
Koks buvo jūsų pirmasis muzikinis susitikimas ir pirmasis muzikinis sąskambis?
Pirmasis mūsų muzikinis susitikimas įvyko 2005 metais grojant solo su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru jaunųjų atlikėjų koncerte, kai dirigavo Mindaugas Piečaitis. Buvo ypatinga patirtis ne tik groti Kongresų rūmų salėje su orkestru užnugaryje, tačiau ir atlikti Wolfgango Amadeus Mozarto koncerto arfai ir fleitai antrąją dalį. Šis W. A. Mozarto koncertas yra vienas svarbiausių arfos ir fleitos sudėties kūrinių, suporavęs šiuos instrumentus ir įtvirtinęs jų ansamblį. Jis įkvėpė ateities kompozitorius kurti repertuarą būtent šiam kameriniam ansambliui.
Po šio muzikinio susitikimo sekė ilga pertrauka, jos metu abu tobulinomės užsienyje, tačiau bendravimas nenutrūko, ir 2014-ųjų vasarą surengėme koncertą Kaune. Atgaivintas muzikinis ryšys paskatino rimčiau pažvelgti į perspektyvą įkurti ansamblį.
Jūsų koncertas gruodžio 17 dieną įvyks „Organum“ salėje. Pasidalinkite asmeniniu santykiu su kūriniais.
Kaip ir kiekviename koncerte, norime pasidalinti savo muzikinėmis idėjomis, užsienio aukštosiose mokyklose sukaupta patirtimi, asmeniniu, glaudžiu ryšiu su atliekamu repertuaru. Vadovaujamės garsaus fleitininko Jeano Pierre'o Rampalio mintimi, kuris, paprašytas pasidalinti mėgstamiausiu savo kūriniu, negalvojęs atsakė: „Tai tas kūrinys, kurį tuo metu groju.“ Muzikos atlikimas scenoje tuo ir žavus, kad tai yra kūryba momente – bendros kūrinio idėjos ir gairės yra surepetuojamos, bet galutinis atlikimas ir kūrinio vaizdinio nutapymas iki galo realizuojasi spontaniškai.
Papasakokite plačiau apie koncerto programą.
Programa išties įvairialypė – atliksime įvairių žanrų muziką nuo baroko iki šiuolaikinės. Koncerto programa sudaryta siekiant kontrastų ir atskleisti abiejų instrumentų tembro bei technines galimybes, todėl skambės ir instrumentų solo kūriniai. Šiame koncerte norime klausytojus supažindinti su retai Lietuvos scenose skambančiu ansamblio repertuaru, kai kuriais naujai aranžuotais, specialiai arfai ir fleitai pritaikytais kūriniais.
Kalbant apie Claude'o Debussy preliudą „Fauno popietė“, kuris beveik visuomet būna įtrauktas į simfoninio orkestro programas, gali kilti klausimas: kaip toks didelio orkestro reikalaujantis kūrinys atliekamas tik dviem instrumentais? Centrinę teminę ir dueto, ir orkestro versijos partiją atlieka fleita, tačiau dueto aranžuotėje jėgos išsilygina – jeigu nepersisveria – į arfos pusę, kuriai tenka viso likusio orkestro spalvų, sąskambių bei harmonijų perteikimo svarba. Tai suteikia galimybę naujai pažvelgti į kūrinio idėją interpretuojant intymiau, kameriškiau.
Ar jums koncertas – patinkanti, artima veikla ar daugiau prievolė? Kaip organizuojate koncertus?
Apie prievolę muzikantui, mylinčiam muziką ir grojančiam koncertus publikai, negali būti nė kalbos – į sceną niekas varu nevaro. Būtinoji reikmė – muzikantų troškimas perduoti muzikos grožį ir prasmę klausytojams. Jeigu noras tuo dalytis yra labai stiprus, galimybių visada atsiras, svarbu sukaupti kuo daugiau patirčių, emocijų, gilių išgyvenimų (nebūtinai muzikinių). Jie visada prisideda prie spalvingesnio ir turiningesnio kūrinio įprasminimo.
Parengę programas ir jų aprašus, susisiekiame su įvairių koncertų bei festivalių organizatoriais – jeigu mūsų pasiūlyti kūriniai juos sudomina, tariamės dėl datų, vietos ir t. t. O dažnai ir patys organizatoriai ar jų atstovai susisiekia su mumis – kartais iš karto po koncerto ar renginio, kuriame grojome.
Kelionės muzika
Koncerte skambės jūsų, Aiste, aranžuota Philippe'o Gauberto „Fantaisie“. Kaip dažnai kuriate muziką? Kiek jums tai svarbu, kiek artima?
Tiesą sakant, muzikos kūryba neužsiimu, tačiau aranžuoti kitų kompozitorių kūrinius man labai patinka. Mūsų bendrame dueto repertuare yra gana daug mano specialiai arfai pritaikytų kūrinių. Kartais kūrinius atrandu pati, kartais juos, jau grotus, pasiūlo Vytenis, taip renkamės programą ir ieškome kompromisų.
Visada būna labai įdomu išgirsti galutinį variantą – naujų sąskambių, instrumentų suderinamumą, negirdėtus tembrus ir ieškoti bendrų spalvinių sprendimų, o dažnai ir nustebinti klausytojus mūsiška žinomų kūrinių versija.
Vyteni, koks jūsų santykis su muzika kaip kūrybinės išraiškos erdve?
Ir grojant, ir klausantis muzikos mano viduje tarsi vyksta kelionė. Iš pradžių į vidų – mintis, prisiminimus, slapčiausius troškimus ir svajones, vėliau į išorę – komunikaciją su scenos partnere ir klausytojais. Ne visada pavyksta iš tiesų atsiverti ir išsakyti mintis muzikos kalba, kokios jos tūno viduje, ir, žinoma, derinti jas su žinia, kurią natose užkodavo kompozitorius, tačiau tai ir suteikia nuolatinį siekį atrasti tikrąją muzikinę raišką ir tobulinti jos priemones.
H2F
Dueto H2F pavadinime užkoduoti jūsų instrumentai anglų kalba („harp“, „flute“). Ką jūs patys ir kaip muzikai, ir kaip žmonės sakote vienas kitam, savo auditorijai?
Ansamblio pavadinime instrumentų pavadinimus užkodavome santrumpomis ir tarp jų įterpėme skaičių, atspindintį ansamblio sudėtį – šis kiek nestandartinis sprendimas kilo iš noro mūsų kertines ansamblio idėjas sudėti į pavadinimą – progresyvumą, modernumą, kūrybingumą. Bendrai nusprendėme, kad pavadinimas turėtų būti trumpas, paprastas ir aiškus, tačiau gana išskirtinis ir lengvai iššifruojamas. Turėjome nemažai variantų, tačiau H2F juos visus greitai nukonkuravo.
H2F gyvuoja jau trejus metus – kokie jie jums?
Per pastaruosius trejus metus įvyko nemažai pokyčių: studijos užsienyje – vienas svarbių gyvenimo etapų – baigtos, po kurio abu likome Lietuvoje. Formuojančiais gyvenimo metais praleistas laikas tarptautiniuose vandenyse ne tik praplečia akiratį, tačiau ir sukuria pareigą ta patirtimi dalintis su kitais, kuriems ji įdomi. Visa tai jau yra neatsiejama mūsų kaip asmenybių dalis. Juk dažnai į koncertus žmonės eina labiau dėl atlikėjų, o ne pačių kūrinių, tad mūsų uždavinys – muziką atlikti ne tik profesionaliai, tačiau ir asmeniškai, įdomiai.
Pasidalinkite jums ypatingiausiu bendru muzikiniu patyrimu.
Į atmintį ypač įsirėžė keli koncertai, abu vykę netradicinėse erdvėse. Pirmasis – ant Kauno Prisikėlimo bažnyčios stogo, kai, nors ir matėsi beveik visa žavi miesto panorama saulei besileidžiant, buvo labai šalta, tad Aistei teko groti su kailine liemene, paskolinta vienos iš koncerto organizatorių. Begrojant nuo vėjo nuskriejo natos, o koncerto pabaigoje Vyteniui grojant fleita net matėsi garas, einantis iš fleitos.
O kitas laukinis koncertas buvo praėjusiais metais, jaunimo vasaros festivalio „Varom!“ pagrindinėje scenoje, pastatytoje miške. Klausytojai mėgavosi muzika susėdę ant žemės, patiesalų, medžių kelmų – viskas vyko labai neformalioje aplinkoje. Džiaugėmės ne tik įgiję įdomios, nestandartinės patirties, tačiau ir pasiekę publiką bei sudominę ją akademine muzika.
Kas jums yra muzika?
Kiekvienas muzikantas turi individualų požiūrį į muziką – kai groji solo, už muzikos perteikimą ir visą meninį vaizdą esi atsakingas tik pats. Grodamas ansamblyje turi rasti ir suderinti keleto žmonių muzikines idėjas bei jų suvokimą. Gerai susigrojus bendros muzikantų idėjos leidžia praturtinti savo individualias interpretacijas.
Gamoje – septynios natos, kuri jų įprasmina jūsų duetą?
Grojant ansamblyje svarbiausia nata visada yra la, nes pagal ją derinamasi prieš koncertą.
Pokalbio pabaigoje pasidalinkite artimiausiais iššūkiais, lūkesčiais, siekiais ir bendru linkėjimu H2F duetui bei jo klausytojams.
Tikriausiai didžiausias iššūkis yra mokėti suderinti kiekvieno asmeninę profesinę veiklą taip, kad laiko liktų ir repeticijoms, ir naujų programų paieškoms, ir bendram repertuarui įvaldyti. Galime pasidžiaugti, kad kovo gale nusimato dar vienas koncertas neeilinėje salėje – Trakų pilies menėje. Planuojame atlikti vien prancūzų kompozitorių muziką, o vienas kūrinių, Marino Marais „Les Folies d‘Espagne“, itin tiks istorinės pilies menės atmosferai. O žvelgdami į ateities projektus palinkėtume sau bendro kūrybinio augimo ir įkvėpimo dalintis savo atliekama muzika.
