1944-ųjų spalio 7-osios rytas amžiams įėjo į Lietuvos istoriją: Lietuvos Tėvynės apsaugos rinktinės (TAR) patriotiškai nusiteikę kariai savanoriai tą lemtingą dieną ties mažu Žemaitijos miesteliu bandė sulaikyti nepalyginamai didesnę priešo (rusų) armiją. Deja, kovotojams už laisvę teko pasitraukti. Nelygioje kovoje žuvo per 100 lietuvių karių savanorių. Visi jie palaidoti Sedos karių kapinaitėse.
Pirmiausia kurti savo aplinkoje
Minėjimas prasidėjo šv. Mišiomis Sedos Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje. Už žuvusius didvyrius šv. Mišias aukojo 
Mažeikių dekanato dekanas, Sedos parapijos klebonas Modestas Ramanauskas, kuris kvietė susirinkusius tikinčiuosius melstis ne tik už žuvusius, bet ir už taiką bei dėkoti Dievui už laisvę. Per pamokslą dvasininkas prisiminė popiežiaus Pranciškaus žodžius, kad taika nėra vien tik Dievo dovana. „Palaiminti taikdariai“, – skelbia Jėzus „Kalno pamoksle“, todėl mes turime būti taikdariai, bet pirmiausia turime taiką kurti savo širdyje, savo aplinkoje. Dievas moko mylėti savo artimą. Taigi, jeigu į kitą žmogų žvelgsime kaip į savo brolį, sesę, mums daugiau niekada neteks išgyventi tokių skaudžių įvykių“, – kalbėjo dvasininkas.
Paaukojo už dar brangesnį
Po šv. Mišių prie šalia bažnyčios esančio paminklo kovotojams už laisvę padėtos gėlės ir uždegtos žvakutės. Kalbėjo Mažeikių šaulių kuopos vadas Pranas Trakinis: „Minėdami istorines datas, prisimename tų laikų įvykių svarbą. Partizaninėje kovoje žuvo apie 20 tūkstančių, ištremta apie 200 tūkstančių Lietuvos gyventojų, todėl turime suprasti vieną dalyką: žmogaus gyvybė – brangiausias turtas, tačiau tie, kurie žuvo, savo gyvybę paaukojo už dar brangesnį turtą – kitų žmonių laisvę. Taigi sugebėkime tai vertinti ir branginti.“ Taip pat P.Trakinis dėkojo jaunimui už dalyvavimą, linkėjo visiems stiprybės ir saugoti bei vertinti savo nepriklausomybę, kuria džiaugiamės jau 25-erius metus.
Svarbiausia – tikėjimas, šeima, Tėvynė
Sedos karių kapinaitėse taip pat padėtos gėlės ir uždegtos žvakutės, žuvusieji pagerbti tylos minute. Prasmingus žodžius išsakė ir ištikimai tarnauti Lietuvai linkėjo Žemaitijos šaulių rinktinės vadas Julius Svirušis.
1941 m. birželio sukilimo ir Sedos kautynių dalyvio Augusto Mylės, pernai iškeliavusio į amžinybę, sūnėnas Paulius Mylė džiaugėsi ir jaunųjų šaulių, ir Sedos pučiamųjų orkestro dalyvavimu. „Tai ir grožis, ir pasididžiavimas. Gyvenime svarbiausia trys dalykai: Tikėjimas, Šeima, Tėvynė. Tikėjimas – sudėtingas dalykas, būtent šeimoje mes išmokstame gerbti tėvus, senelius, prosenelius, būtent šeimoje gimstama didvyriais. Tėvynė – tai Lietuva, kurioje mes visi gyvename ir iš kartos į kartą perduodame neįkainojamas vertybes. Sedos kautynių dalyviai kovojo ne tik už savo laisvę, jie taip pat kovojo ir prieš melą. Tegul Jiems šviečia amžinoji šviesa.“
Minėjimo pabaigoje Mažeikių kuopos šauliai iššovė tris salves: už Tėvynę Lietuvą, už Sedą, už Sedos kautynių dalyvius.
Valerija KVEDARAITĖ
Nuotraukos Gintauto GRIŠKĖNO.
