Beveik prieš dešimtį metų nustatyta, kad Mėnulyje yra vandens. Jo ten nedaug ir jis daugiausiai užrakintas uolienose, bet vis dėlto egzistuoja.

Iki šiol neišsiaiškinta, ar vandens gali būti visoje Mėnulio plutoje, ar tik tam tikrose vietose arba tam tikro tipo uolienose. Dabar nauja stebėjimų duomenų analizė parodė, kad vandens greičiausiai yra visame Mėnulyje.

Net ir patyrusiais save laikantys vairuotojai, kelyje priartėję prie sunkvežimio ar autobuso, turėtų tinkamai įvertinti, ar jau gali persirikiuoti, ar dar turėtų palūkėti. Praėjusių metų patirtis, gilinantis į įskaitinių eismo įvykių priežastis, rodo, kad lengvųjų automobilių vairuotojai dažnai nežino, kur prasideda ir baigiasi akloji zona, o nežinojimas lemia skaudžius eismo įvykius.

Astronomų trečiadienį paskelbta žinia apie pirmąkart užfiksuotą signalą, siejamą su pirmųjų Visatos žvaigždžių susidarymu tuojau po Didžiojo sprogimo, sukėlė šurmulį mokslo pasaulį.

Skystas vanduo – būtina mums žinomos gyvybės sąlyga. Po Encelado ledu skysto vandens pilna. Ir, panašu, ne vien vandens. Iš kažkur ten atsiranda organinė medžiaga – metanas.

Veganizmas populiarėja, tačiau ar tai tiesiog naujausia maisto mada, ar teiginiai, kad tai geriau sveikatai ir planetai pasiekė adresatą? Panagrinėkime įrodymus.

Skėtį tikriausiai įmanoma surasti kiekvienuose namuose. Vos tik pradeda stipriai lyti ar snigti, mes kaip tik ieškome šio daikto. Bet ar žinojote, kad skėtis nebuvo išrastas saugoti nei nuo sniego, nei nuo lietaus?

Niujorko miesto universiteto fizikas Michio Kaku kaip ir visi nekantriai laukia, kada mes pagaliau surasime nežemišką gyvybę. Arba kada ji suras mus. Bet ar dabartiniai žmonės sulauks tų laikų? Kaip atrodytų protinga gyvybė kitose planetose?

„Lėktuvo kapitonai vaikšto su keturiomis juostelėmis. Nepamenu, kiek man tiksliai buvo metų, gal buvau 5-oje klasėje. Tada iš popieriaus pasidariau keturias juosteles ir užsidėjau jas priešais veidrodį. O dabar turiu tikras juostas. Jausmas – nerealus“, – apie didžiulį norą tapti lėktuvo pilotu pasakoja jau 11-ka metų kapitonu dirbantis Donatas Latvėnas.

Mes stengiamės planuoti savo darbotvarkę, dienos darbus išdėlioti taip, kad juos atliktume efektyviai ir per daug savęs neapkrautume. Žinome, kaip svarbu viską atlikti laiku, tačiau vis tiek sunku susikaupti. Kodėl taip yra? Mokslininkai sako, kad ši problema kamuoja daugelį žmonių.

Prieš du tūkstančius metų romėnai naudojo liftus, svirtimis, kėlimo skridiniais ir vergų pastangomis į Koliziejaus areną keldami gladiatorius ir laukinius žvėris. Nuo to laiko liftų veikimo principas nepasikeitė – gal tik virves tempiančius vergus kai kur pakeitė elektros varikliai. Tačiau tęsiantis technologijų revoliucijai ir statant vis aukštesnius dangoraižius, stambieji liftų gamintojai varžosi iš visų jėgų.

Vakarykštė pica nėra tas pusryčių maistas, kurį jums rekomenduotų gydytojai. Studentams, viengungiams ir daugybei kitų žmonių tai paprasčiausiai nerūpi. Kartais vakarykštė pica net nėra šildoma ir būna greitai suvalgoma tiesiog kambario temperatūros. Ar tai labai kenkia sveikatai?

Užspausti nosį ir užčiaupti burną, kai bandote sulaikyti nevalingą čiaudulį, nėra geras sprendimas, įspėja gydytojai.

Atlikdamas tokį veiksmą, vienas vyras suplėšė užpakalinės gerklės dalies audinius ir dabar vargiai gali kalbėti ar ryti maistą, rašo svetainė thejournal.ie.

Sakoma, kad pinigai negali nupirkti laimės. Iš tikrųjų, tai gali, tačiau ne visiems tai pavyksta. Pinigai gali atnešti laisvę daryti tai, ką mėgstate labiausiai, į gyvenimą atnešti vis naujų potyrių ir, jei tai jums patinka, daiktų. Nuolatiniai pokyčiai - nauji automobiliai, naujos kelionės, nauji verslai ir iššūkiai - ir yra tai, kas mus daro laimingais, tai pinigai tikrai gali nupirkti. Bet kiek pinigų mums reikia, kad pasiektume aukščiausią laimės lygį? Purdue ir Virdžinijos universitetų mokslininkai turi atsakymą.

Naujų automobilių pirkėjai neretai domisi tik pradine kaina bei mėnesine lizingo įmoka – toli gražu ne kiekvienas žino, kiek jų transporto priemonė jiems atsieis per artimiausius 5 metus ar kitą naudojimo laikotarpį. Amerikiečiai „Kelley Blue Book“ šitą suskaičiavo: įvertino nuvertėjimą, draudimą, degalų sąnaudas ir kitus eksploatacinius kaštus bei surikiavo geriausiuosius įvairiose kategorijose.

Jūros dugnas, kurį atidengė atitrūkęs ledynas, gali būti iki šiol neatrastų organizmų namai. Mokslininkų komanda vyks į Antarktidą tyrinėti regiono, kurį ledynas dengė tūkstančius metų.

Kai vadinamasis A68 ledynas, kuris savo plotu yra keturis kartus didesnis už Londoną, praėjusių metų liepą atitrūko nuo Larseno ledo šelfo, jis atidengė paslaptingą pasaulį jūros dugne, kurio iki tol mokslininkai niekada netyrinėjo.

„Vieno 2016 m. atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kad trečdaliui žmonių po to, kai yra paveikiami aromatizuotų produktų, pasireiškia bent vienas neigiamas šalutinis poveikis. Dažniausiai pasitaikantys simptomai yra kvėpavimo takų ir gleivinės sutrikimai, galvos skausmai, odos problemos, astmos priepuoliai ir neurologiniai sutrikimai“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ teigia gydytojas Alvydas Unikauskas. Jis pasakojo, kodėl nereikėtų piktnaudžiauti naudojant automobilių salonų kvapiklius.

Meteorologai praneša, kad artimiausiomis dienomis temperatūra kris net iki 25 laipsnių šalčio. Ką daryti, kad atšalus orams „neperšaltų“ jūsų telefonas?

 „Tele2“ telefonų priežiūros centro vadovas ir „Inovacijų biuro“ ekspertoas Evaldas Viselga pranešime žiniasklaidaipataria, kaip pasirūpinti išmaniuoju, lauke paspaudus netikėtam šaltukui.

Žemės centre yra maždaug 1200 km skersmens kietas branduolys, sudarytas daugiausiai ir geležies. Ilgą laiką buvo manoma, kad jis susiformavo planetai po truputį vėstant, kol galiausiai, prieš maždaug milijardą metų, temperatūra centre nukrito tiek, kad geležis ėmė kristalizuotis ir kristalas gana greitai išaugo iki dabartinio dydžio. Tačiau dabar grupė mokslininkų teigia, kad toks paaiškinimas yra visiškai neįmanomas.

Akį traukiantis dizainas – ne vienos interneto svetainės tikslas. Tačiau ar žinojote, kaip jūsų žvilgsnis gali daryti įtaką patrauklių svetainių kūrimui? Akių judesių sekimo technologijos leidžia duomenų analitikams tyrinėti, kaip vartotojai žiūri į ekraną ir kokius vizualius elementus pastebi pirmiausiai.

Visi norime būti produktyvūs. Norime savo laiką išnaudoti kiek įmanoma naudingiau, kad kasdien pasistūmėtume į priekį. Visgi, kartais, atrodo, patys sau pakenkiame ir niekaip negalima prisiversti dirbti. Buvęs JAV karinių jūrų pajėgų specialiojo padalinio (SEAL) karininkas Jocko Willinkas pasidalino patarimu ką reikėtų daryti, kad pabustumėte nusiteikę darbui.

Miegas mums yra neįtikėtinai svarbus. Mes stengiamės išsimiegoti, išlaikyti subalansuotą miego ritmą, kad jaustumėmės žvalūs ir sveiki. Visgi, net jei laiku nueiname miegoti, kartais ryte jaučiamės nemaloniai ir sunku imtis dienos darbų. Kodėl? Štai 7 būdai kaip jūs dar prieš eidami miegoti sugriaunate rytojaus produktyvumą.

Japonų ūkininkai pristatė naujovę – bananus valgoma žieve. Jei šių egzotinių vaisių nemėgstate, toliau galite ir neskaityti, o jei vis tik jie patenka į jūsų numylėtinių sąrašą, ši diena jums taps švente.

Atrodo, kad gyvenimas būtų kur kas paprastesnis, jei savęs neapkrautume nereikalingais elektronikos prietaisais. Visgi, elektrinis dantų šepetėlis nepatektų į šį sąrašą, nes jis iš tiesų yra labai naudingas ir efektyvus. Tačiau kuo jis geresnis už tradicinį, visai nebrangų įprastą dantų šepetėlį?

Ir tarpukario, ir dabartinėje Lietuvoje dėl darbo ramūs galėjo būti paklausią profesiją ar amatą turintys gyventojai. Tik supratimas, kas yra paklausu, skyrėsi gerokai, teigia darbo paieškos ypatumus tada ir dabar palyginęs specialistų paieškos portalas cvmarket.lt.

Rusijos Volgogrado srityje gyvenantys sutuoktiniai tik po septynerių metų sužinojo, kad mirusiu laikytas jų vaikas yra gyvas – gavę pranešimą apie įsiskolinimą už jo išlaikymą vaikų internate.

Autobusas yra išties puiki transporto priemonė. Šiuolaikiniai autobusai yra patogūs, saugūs ir patikimi, todėl net ir ilgesnės kelionės jais neprailgsta. Iš tikrųjų, autobusai yra bene svarbiausia viešojo transporto rūšis, bet ką apie juos ir jų istoriją žinome? Pristatome 10 įdomių faktų apie autobusus, kurių galbūt nežinojote.

Sukurta naujo tipo, atspari itin aukštoms temperatūroms keramika pašalina svarb(iaus)ią kliūtį kelyje į hipergarsinius skrydžius.

Didžiules investicijas pritraukiantys ir darbo vietas sukuriantys startuoliai – svarbus daugelio išsivysčiusių valstybių ekonomikos variklis. Stebint užsienio sėkmės istorijas ir pavyzdžius kyla noras sužinoti, kaip sėkmingą jauną verslą sukurti Lietuvoje. Kur slypi lietuvių startuolių stiprybė ir jėga? O kuriose vietose kitų patirtys, pamokos ir pavyzdžiai labai praverstų?

Marvin Liao – patyręs investuotojas, rizikos kapitalo fondo „500 Startups“ partneris, dirbantis viename iš San Francisko verslo akseleratorių, vertinęs ir stebėjęs daugybės skirtingų startuolių iš viso pasaulio kūrimo ir vystymosi etapus – atvyksta į Lietuvą. Jis 2018 m. vasario 7 dieną viešės jaunimo verslumo skatinimo programos „Futurepreneurs“ atidarymo renginyje. Visgi dar prieš vizitą į Lietuvą M. Liao sutiko pasidalinti savo įžvalgomis ir pastebėjimais apie Lietuvos startuolius.

Dėl mažėjančių iškastinio kuro atsargų bei didėjančios taršos vis sparčiau auga alternatyvių, efektyvių ir gamtą tausojančių elektros energijos šaltinių svarba. Koja kojon žengdami su šiuolaikinėmis tendencijomis Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai tiria bei tobulina vieną švariausių atsinaujinančių elektros energijos šaltinių – mikrobinius kuro elementus (MKE), kurie pasižymi itin plačiomis panaudojimo galimybės.

Kauno technologijos universiteto (KTU) chemikai kartu su Šveicarijos fizikais patobulino savo anksčiau tarptautinės sėkmės sulaukusį išradimą – medžiagą, skirtą naujos kartos saulės elementams gaminti.

Naujasis išradimas ypatingas tuo, kad pačią medžiagą galima pagaminti greičiau, todėl ji bus pigesnė, tačiau jos efektyvumas išliks toks pats aukštas, rašoma pranešime spaudai.