Net ir patyrusiais save laikantys vairuotojai, kelyje priartėję prie sunkvežimio ar autobuso, turėtų tinkamai įvertinti, ar jau gali persirikiuoti, ar dar turėtų palūkėti. Praėjusių metų patirtis, gilinantis į įskaitinių eismo įvykių priežastis, rodo, kad lengvųjų automobilių vairuotojai dažnai nežino, kur prasideda ir baigiasi akloji zona, o nežinojimas lemia skaudžius eismo įvykius.
Dažnai neįvertinama, kad sunkvežimiai ar autobusai kitaip nei lengvosios transporto priemonės greitėja, stabdo, kyla į įkalnę, įveikia posūkius ar persirikiuoja į kitą eismo juostą. Tik retas lengvosios transporto priemonės vairuotojas, priartėjęs prie sunkvežimio ar autobuso, susimąsto apie aklosios zonos keliamą grėsmę.
„Į akląją zoną vairuotojai patenka persirikiuodami į kitą eismo juostą ar lenkdami transporto priemonę. Kai priekinis vairuojamo automobilio ratas susilygina su lenkiamo sunkvežimio galiniu ratu ar autobuso vidurine dalimi, vairuotojas patenka į akląją zoną ir joje lieka tol, kol visiškai neaplenkia ar neapvažiuoja transporto priemonės. Aklosios zonos vieta ir ilgis kiekvienu atveju kinta, nes skiriasi lengvųjų transporto priemonių galia, manevringumas, krovininės ar keleivinės transporto priemonės matmenys“, – vairuotojų dėmesį atkreipia Lietuvos transporto saugos administracijos Transporto veiklos priežiūros departamento Panevėžio skyriaus vyriausiasis inspektorius Romas Vyšniauskas.
Dalis tragiškų lengvųjų automobilių avarijų įvyksta dėl aklosios zonos aplink sunkvežimį ar autobusą neįvertinusių vairuotojų kaltės.
Laikykitės „4 sekundžių“ taisyklės
Lengvuoju automobiliu artėjant prie sunkvežimio ar autobuso, kiekvienam vairuotojui derėtų prisiminti, kad, važiuojant greta tokios transporto priemonės, ypač su priekaba / puspriekabe, lengvieji automobiliai tiesiog išnyksta iš šios sunkvežimio ar autobuso vairuotojo matymo zonos.
Visiškai nematomos sunkvežimio ar autobuso vairuotojui zonos yra jos gale bei kairėje ir dešinėje pusėse.
„Jei važiuojama prilipus sunkvežimiui ar autobusui iš paskos, jos vairuotojas nemato paskui jį važiuojančios transporto priemonės, o pastarosios vairuotojas nemato eismo situacijos priekyje, tad rizikuojama savo ir kartu važiuojančiųjų sveikata ar net gyvybe“, – pažymi R. Vyšniauskas.
Pasak pašnekovo, sunkvežimio ar autobuso vairuotojas gali nematyti arčiau nei 10 m ir kartais toliau nei 50 m esančių objektų, todėl saugiau iki sunkvežimio ar autobuso palikti apie 75 m atstumą ar laikytis „4 sekundžių“ taisyklės. Kitaip tariant, jei važiuodami paskui sunkvežimį ar autobusą atstumą nuo sunkiasvorės transporto priemonės pravažiuoto nejudančio objekto pravažiuojate mažiau nei per 4 sekundes, vadinasi, esate per arti nuo priekyje važiuojančios transporto priemonės.
Nevažiuokite lygiagrečiai
Ekspertai pataria nevažiuoti tiesiai prieš sunkvežimį ar autobusą. Nors Lietuvoje „amerikietiško tipo“ vilkikai (kai variklis įrengtas vairuotojo kabinos priekyje) retai pasitaiko, tokių transporto priemonių vairuotojai gali nematyti priešais save 5–6 m atstumu. Įprastinių vilkikų priekinė akloji zona būna apie 3 m.
Nesaugu ilgesnį laiko tarpą važiuoti ir lygiagrečiai su sunkvežimiu ar autobusu. Galimas pernelyg apkrautos, susidėvėjusios ar pažeistos padangos sprogimas, sunkvežimio ar autobuso valdymo praradimas ar nepastebėjusio šalia atsiradusios kliūties vairuotojo staigus manevras ir sunkvežimis ar autobusas pakeis važiavimo kryptį, o kitoms sunkvežimio ar autobuso vairuotojo aklojoje zonoje važiuojančioms transporto priemonėms tiesiog nebebus laiko ir vietos saugiai sureaguoti į pasikeitusią eismo situaciją bei išvengti avarijos su skaudžiomis pasekmėmis.
Technologijos.lt
