Kiek žmonių, tiek nuomonių. Ir, žinoma, kiekviena jų toli gražu nėra teisinga. Tokia taisyklė gali būti pritaikoma, kalbant įvairiomis temomis, greitosios paskolos – ne išimtis. Finansinių paslaugų rinka yra apraizgyta įvairiais mitais, kuriais patikėjus, prarandama proga pasinaudoti reikalinga paslauga. O, jau pasirašius paskolos sutartį, galima išvengti papildomo galvos skausmo, susijusio su priimtu sprendimu. Šiame straipsnyje aptarsime populiariausius mitus apie paskolas ir kreditus, su kuriais, visai nenustebtume, esate susidūrę ir jūs patys.
1. Greitosios paskolos – milžiniško dydžio palūkanos
Iš tiesų, kalbant, pavyzdžiui, apie komercinių bankų teikiamas būsto paskolas, susijusias su įspūdingo dydžio sumomis bei keliasdešimt metų siekiančių kredito laikotarpiu, greitieji kreditai išduodami su didesnėmis palūkanomis. Tačiau anaiptol ne tokiomis milžiniškomis, jog, kaip neretai galima išgirsti, pradinė paskolos suma išauga 10 ar net daugiau kartų. Greitųjų kreditų bendrovių veiklą reguliuoja atitinkami teisės aktais, apimantys ir taikomų palūkanų normos dydį. Galiausiai, šioje rinkoje verda ir arši konkurencija, tad, kad ir kokį didelį „apetitą“ turėtų kreditoriai, palūkanų dydis išlieka, vaizdžiai tariant, proto ribose. O, naudojantis paskolų palyginimo platforma, galima greitai ir patogiai įvertinti, kokio dydžio palūkanas siūlo skirtingos kredito bendrovės bei pasirinkti šiuo, taip pat – ir kitais aspektais priimtiniausią variantą.
2. Greitieji kreditai dalijami į visas puses
Natūralu, jog kredito bendrovės yra suinteresuotos, jog jų klientų ratą sudarytų mokūs asmenys. Tad vien dėl šios priežasties antraštėje minimas mitas neatrodo logiškas. O, svarbiausia, visos kredito bendrovės yra įpareigotos vadovautis atsakingo skolinimo(si) principais, vienas kurių – potencialaus paskolos gavėjo tikrinimas įvairiose duomenų bazėse, įvertinant pastarojo mokumą, pastoviai gaunamų pajamų bei turimų įsipareigojimų santykį ir pan. Taigi, vien noro pasiskolinti tikrai neužtenka: svarbu atitikti ir tam tikrus,Lietuvos banko bei konkrečios kredito bendrovės nustatytus kriterijus.
3. Greitieji kreditai – į bedarbius ar asocialius asmenis orientuota finansinė paslauga
Net ir turint pastovų darbą bei gaunant vidutinį, o, neretai, ir didesnį atlyginimą, susiduriama su netikėtomis išlaidomis, kurių patenkinimui „laisvų“ lėšų, esančių banko sąskaitoje nepakanka, o vienu iš dažniausių sprendimų tampa greitieji kreditai. Vadinasi, apie jokią bedarbystę ar, juolab, asocialų gyvenimo būdą greitųjų paskolų kontekste nederėtų kalbėti. Juolab, jog greitosios paskolos yra išduodamos tik asmenims, gaunantiems stabilias pajamas, o greitieji kreditai bedarbiams – „slidi“ tema, reikalaujanti atskiro aptarimo.
4. Kreditoriai gali nevaržomai keisti paskolos sutarties sąlygas
Kredito sutartyje, kurią primygtinai rekomenduojame išanalizuoti, prieš pasirašant greitosios paskolos sutartį, yra nurodytos svarbiausios kredito sąlygos: palūkanų norma, papildomi sutarties mokesčiai, įmokų mokėjimo terminas ir kita. Kliento parašas ant sutarties reiškia sutikimą su minėtomis sąlygomis, tad pastarųjų keitimas po sutarties pasirašymo užtrauktų garantuotą teisinę atsakomybę kreditoriui. Tad, daugiau nei akivaizdus, jog toks mitas tėra tikrų tikriausias pramanas.
5. Imsi greitąjį kreditą – į duris pasibels antstoliai
Nemažai asmenų, kurie patys niekada nėra turėję kredito ar šia finansine paslauga naudojosi, atsakingai neapsvarstę savo galimybių, tarp parašo ant greitojo kredito sutarties ir antstolio skambučių į duris deda lygybės ženklą. Teigiama, jog kreditoriai yra patys suinteresuoti klientams „užnerti grandinę po kaklu“, tai yra, daryti viską, jog pastarasis nepajėgtų laiku sumokėti kredito įmokos ir jo turimą įsiskolinimą būtų galima perduoti antstoliams. Iš tiesų, kaip jau minėjome, kreditų įmonės suinteresuotos bendrauti su mokiais klientais, o, pastariesiems susidūrus su problemomis, tinkami vykdyti sutartyje numatytus įsipareigojimus, deda pastangas, ieškant abiems pusėms priimtiniausio sprendimo. Skolos perdavimas antstoliams – paskutinis žingsnis, žengiamas, kai su klientu nepavyksta susitarti. Taigi, kredito turėtojai, jaučiantys, jog darosi sudėtinga mokėti sutartyje numatytas įmokas, užuot vengę kontakto su kredito bendrove, priešingai, turėtų rodyti iniciatyvą kartu ieškoti kompromiso.
6. Kredito bendrovės neužtikrina tinkamos asmens duomenų apsaugos
Lietuvoje veiklą įregistravusios greitųjų kreditų bendrovės, kaip ir kitos įmonės, nepriklausomai nuo veiklos krypties, yra įpareigotos vadovautis LR duomenų apsaugos įstatymu, tad imasi visų įmanomų priemonių, jog būtų užtikrintas asmenys tapatybės patvirtinimas, net ir tais atvejais, kai paskolos paraiška teikiama internetu, išvengiant fizinio kontakto su kredito bendrovės atstovu. Vadinasi, baimė, jog kažkas gali pasiimti kreditą kito asmens vardu ar, pateikus paskolos paraišką, atsiranda asmens duomenų nutekėjimo grėsmė, neturi pagrindo. O, situacijos, kai tai nutinka, dažniausiai yra susijusius su netinkama pačių asmenų elgesiu, nukreiptu į atsakingą savo asmens duomenų naudojimą.
Niekas iš mūsų negimė mokėdamas. Žinodamas – taip pat. Tad, jei, išgirdus vieną ar kitą teiginį, susijusį su greitaisiais kreditais, keliantį abejonių ar net baimių, derėtų pasiteirauti savo srityje kompetentingų asmenų. Šiuo atveju – konkrečios kredito bendrovės arba bent finansiškai raštingų žmonių, kurių objektyvia nuomone pasitikima.
24-80
