Mažėjant darbingo amžiaus gyventojų, Lietuva susiduria su darbuotojų trūkumu. Kartu pasaulyje vis labiau populiarėja užsieniečių, kurie neretai pasilieka gyventi priimančioje šalyje, įdarbinimas, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Pasak Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) prof. Vilmantės Kumpikaitės-Valiūnienės, tokios tendencijos bijoti nereikėtų. Priimančioji šalis iš atvykstančųjų čia dirbti gauna nemažai naudos, o galima žala dažniausiai teorinė.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis darbuotojų pasiūlos situacija per 2017-2019 m. keitėsi mažai. Nurodoma, kad buvo apie 20 000 laisvų darbo vietų ir užimta apie 1 mln. 270 tūkst. Dienraščio „Verslo žinios“ duomenimis, 2017 m. darbdaviai ieškojo 214 tūkst. aukštos kvalifikacijos specialistų – tris kartus daugiau, nei Lietuvoje buvo tokio lygio nedirbančiųjų. Labiausiai trūko inžinerinių profesijų darbuotojų.
Šių metų pradžioje paklausiausi buvo įvairūs inžinieriai, IT specialistai, ikimokyklinio ugdymo bei specialiųjų poreikių mokinių mokytojai. Beje pastaruoju metu dažnai tenka girdėti, kad trūksta daugiau nei 300 mokyklų direktorių, daugybės mokytojų. Mažesniuose miestuose, tokiuose kaip Alytus, Utena ar Marijampolė, trūksta gydytojų specialistų. Tarp kvalifikuotų darbininkų trūksta vairuotojų, įvairių statybų darbininkų, pardavėjų bei kasininkų, virėjų ir konditerių.
Priimanti šalis visada laimi
Įdarbinant užsieniečius užpildomos esamos laisvos darbo vietos. Neretai užsieniečiai atvyksta dirbti į Lietuvą todėl, kad Lietuvoje darbo užmokestis didesnis, nei jų gimtinėje. Tai viena pagrindinių ekspatriacijos (pas mus dažniausiai suprantamos migracijos) priežasčių. Mes žinome, kad daugiau nei 150000 lietuvių per daugiau nei 25 nepriklausomybės metus išvyko į užsienį dažniausiai dėl per mažo darbo užmokesčio Lietuvoje.
„Kai užsieniečiai apsigyvena svečioje šalyje, priimanti šalis „laimi“, nes nėra išleidusi nei cento šių žmonių švietimui ir sveikatai kol jie užaugo ir tapo darbingo amžiaus, o „gavo“ jau galinčius iškart įsijungti į darbo rinką. Tad ekonominiu požiūriu priimančioji šalis iš laikinai dirbančių ar jau pasiliekančių gyventi užsieniečių gauna nemažą naudą“, – sako profesorė.
Pasak jos, daugiau grėsmių galima įžvelgti vietinei kultūrai, tautiškumui ir kalbai. Mat esant daug užsieniečių, jie galimai pradėtų „dominuoti“, propaguoti savo kultūrą, kalbą, „nustelbti“ vietinius. Beje, Prof. V. Kumpikaitė-Valiūnienė įsitikinusi, kad dažnai tai yra tik stereotipinis supratimas ir realybėje tokie dalykai neįvyksta, jei užsieniečių nėra daug.
Užsieniečių įdarbinimas – pigiausias būdas mažinti darbo jėgos trūkumą
Darbutojų trūkumo problemai spręsti yra ir daugiau būdų. Tiesa, profesorės teigimu, užsieniečių (ekspatriantų) įdarbinimas yra vienas iš populiariausių ir greičiausiai įgyvendinamų sprendimų, ypač jei įstatyminė bazė šalyje tam yra palanki.
„Tokias priemones taiko Švedija, Vokietija, Olandija. Lietuvoje taip pat pradėta taikyti, ypač darbinant Ukrainos piliečius. Deja, pas mus įstatyminė bazė tam nėra patogi, nors pastaruoju metu atliekamos korekcijos, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas“, – sako V. Kumpikaitė-Valiūnienė.
Kaip alternatyvą užsieniečių darbinimui būtų galima siūlyti trūkstamų specialistų rengimą šalyje. Tam taip pat turi būti sudarytos palankios sąlygos, populiarinamos specialybės, skatinamas jaunimas jas rinktis, žmonės raginami persikvalifikuoti. Tiesa, tai ilgiau trunkantis ir daugiau sąnaudų reikalaujantis kelias.
Kaip dar viena darbuotojų papildymo alternatyva žinių darbams, galėtų būti pasiūlytas virtualus darbas, įdarbinant tiek lietuvius, gyvenančius užsienyje, tiek užsieniečius dirbti pilną arba ne pilną darbo dieną nuotoliniu būdu Lietuvos organizacijoms (tuo pagrindu atliktas tyrimas ir parengti moksliniai straipsniai, kad nemažai užsienyje gyvenančių lietuvių tai norėtų daryti). Tai galėtų būti programavimo, konsultavimo, vertimo, apskaitos, redagavimo, pardavimo ir pan. darbai.
Prof. Vilmantė Kumpikaitė-Valiūnienė savo įžvalgomis dalinsis rugsėjo 13 d. KTU Santakos slėnyje, Kaune vyksiančiame mokslo festivalyje „Erdvėlaivis žemė“. Jo metu galėsite dalyvauti interaktyviame žaidime „Bijoti ar duoti ranką? Etiško sprendimo priėmimas“, kurio tikslas –pagal pateiktas kandidatų nuotraukas priimti sprendimą, ar kandidatą priimti dirbti Lietuvoje.
Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė 2019”
Lrt.lt
