Pirkti vietinius produktus – madinga. Dalis pirkėjų ir gėles renkasi lietuviškas, tikėdamiesi, kad jos bus natūralesnės. Deja, bet ir Lietuvoje užauginti žiedai apdoroti chemija, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Vartotojų kontrolė“ tikina floristė Daiva Paukštienė. Ekspertai negaili patarimų, kaip nenusipirkti pasenusių gėlių, tačiau, kad jos nenuvystų, teks pasistengti ir patiems.
Gėles dažniausiai perkame paskutinę minutę, tad neretai ir nespėjame įsigilinti, kokias perkame. O šviežių ir tokių, kurios ilgai nenuvystų, norime visi.
Floristas ir gėlių kolekcininkas Andrius Plindinas tikina – mitas, kad gėlių prekeiviai naudoja kokias nors chemines priemones jau lentynose stovinčioms ir parduoti paruoštoms skintoms gėlėms. Jos įvairiomis priemonėmis apdorojamos jau tada, kai dar auga.
„Skinta gėlė atvažiuoja pakankamai „prigirdyta“, ji nuskinta prieš savaitę, dvi, kartais ir daugiau. Tad jos neišvengiamai yra užkonservuotos, kad kuo ilgiau išsilaikytų“, – sako jis.
Sodininkystės konsultantė, tinklaraštininkė Judita Jansonė iš užsienio atkeliavusias gėles vertina skeptiškai. Pasak moters, neverta tikėtis, kad iš tolimų šalių atvežti augalai bus tokie pat, kaip ir, pavyzdžiui, auginti Lietuvoje. Tokioms gėlėms ji negaili kritikos ir dėl dar vieno dalyko.
„Man būna labai keista, kad žmonės tas gėles dar uosto, apsimeta, kad jos gali kvepėti. Tikrai negalime sakyti, kad kvapas panašus. Ir juo labiau uostyti yra pavojinga“, – perspėja J. Jansonė.
Yra vartotojų, kurie pirkdami gėles vadovaujasi ta pačia taisykle, kaip ir rinkdamiesi bet kurį kitą produktą – lietuviškas gaminys bus natūralesnis. Tačiau ekspertai pataria neperlenkti lazdos. Pasak jų, šiais laikais papildomos medžiagos naudojamos visur ir bet kokioms gėlėms.
„Netgi mūsų vietinės gėlytės vargu ar išaugtų be chemijos, nes puola kenkėjai. Dabar be chemijos nieko nėra“, – pažymi floristė Daiva Paukštienė.
Pavyzdžiui, didieji gėlių augintojai ir prekiautojai olandai tam tikromis cheminėmis priemonėmis apdoroja visas gėles, taip jos išsilaiko gerokai ilgiau, negu, pavyzdžiui, užaugintos kokiame nors Lietuvos ūkyje.
Patarimas paprastas – prieš pirkdami gėlę pagalvokite, kam ją renkatės: šventei papuošti puikiai tiks ir lietuviški, trumpiau išsilaikantys žiedai, o jeigu gėles dovanojate, rinktinės tas, kurios džiugins ilgiau.
Metro ilgio rožės – įspūdingos, bet dėl to ilgiau neišsilaikys
Gėlių kainas, anot žinovų, lemia daugelis veiksnių. Kilmės šalis – vienas iš jų. Kaina gali priklausyti ir nuo pasiūlos, t. y. kiek gėlių užauginta, pavyzdžiui, ateinančiai savaitei. Gėlių kaina priklauso ir nuo kokybės, tačiau svarbus ir sezoniškumas. Pavyzdžiui, vasara daug galima užsidirbti prekiaujant populiariausiomis vestuvinėmis gėlėmis.
Gėles su šeima auginanti ir pardavinėjanti Gabrielė Bogušė teigia, kad ir lietuviškų augalų paruošimas prekybai kainuoja, tad mažinti gėlių kainų tiesiog neįmanoma: „Aš pasiūlau užsiauginti pačiam ir pasižiūrėti, kas tai per procesas. Jis trunka visus metus.“
Floristai pripažįsta, kad esant gausiam pasirinkimui vartotojams dažnai kyla tas pats klausimas – kaip nenusipirkti senų gėlių.
A. Plindinas vardija pastovėjusių augalų požymius. Pasak jo, pirmiausia senesnį gėlėsžiedą gali išduoti nuskinti pirmi žiedlapiai. Taip pat būtina atkreipti dėmesį į patį gėlėsžiedą – ant pasenusios rožės ims matytis tarsi iššokusios gyslos, panašiai kaip ant senyvo amžiaus žmogaus.
Kaip pasakoja floristas, gerbera visada bus išsiskleidusi, bet jos šviežumą išduoda viduriukas: kuo labiau pražydęs, tuo senesnis. Tai galioja ir visoms kitoms graižažiedėms gėlėms, tokioms kaip saulėgrąžos, chrizantemos, ramunės.
Gėlė pumpuro stadijoje jau negyva. Pumpuras daugiau nebeišsiskleis.
Gėlininkai pataria nedaryti ir dar vienos esminės klaidos – nepirkti skleistis dar nė neketinančių žiedų.
„Gėlė pumpuro stadijoje, ypač rožė, jau yra negyva. Pumpuras daugiau nebeišsiskleis. Kokį mes jį paimsime, toks jis ir numirs, nes jis neturi sukaupęs pakankamai maistinės jėgos“, – pažymi A. Plindinas.
D. Paukštienė sako, kad dažnas nusivilia nusipirkęs nesezoninių gėlių: „Pavyzdžiui, turėjome amarilius. Gražūs, bet vasarą jie niekada nebus tokie gražūs, kokie būna žiemą. Orchidėja – irgi kitos pusės gyventoja, prabangiausiai atrodanti žiemą.“
Prastu pasirinkimu A. Plindinas vadina ir tokias gėles, kurios tik iš pirmo žvilgsnio daro didelį įspūdį, tačiau nėra paruoštos ilgai žydėti. Jis pataria atsispirti pagundai dovanoti glėbį metro ilgio rožių.
„Kuo kotas plonesnis ir trumpesnis, kuo mažiau lapų, tuo geriau laikosi žiedas. Kuo kotas storesnis, tuo žiedas gauna mažiau vandens. Plonas kotelis turi daugiau vandens indų, kurie pakelia vandenį iki žiedo“, – aiškina A. Plindinas.
Viena esminių klaidų – merkti į ledinį vandenį
Puokštės – būdas parduoti pasenusias gėles. Specialistai neneigia, kad šiuose žodžiuose yra tiesos. Tačiau absoliutinti negalima – pamatę, kad ta pati puokštė lentynoje stovi kelias dienas, nepulkite teisti prekiautojų ar floristų. Kai kurios gėlėsturi pastovėti, kad prasiskleistų, sako D. Paukštienė.
O kad netektų nusivilti preke, A. Plindinas pamini esminį kriterijų, kuriuo turėtumėte vadovautis, rinkdamiesi jau suformuotas gėlių puokštes.
„Jeigu puokštė kainuoja 15 eurų, turime suprasti, kad tai yra senos gėlės. Tiesiog bandoma parduoti net pigiau už savikainą, kad pasidengtų nuostolis. Didelė puokštė niekada nekainuos pigiai“, – kalba jis.
O greitai nuvytusios gėlės – nebūtinai prekiautojų kaltė. Pastangų turime įdėti ir patys. Anot D. Paukštienės, ji visada informuoja klientą, kaip prižiūrėti perkamas gėles, tik šie neretai informaciją praleidžia pro ausis ir grįžę namo vadovaujasi savo nuožiūra, taip gėlėms padarydami daug žalos.
„Reikėtų atsiminti, kad iš vazos ištrauktos gėlės, pabuvusios be vandens bent 5 minutes, koto galas išdžiūsta. Jei mes pamerksime nenukirpę koto, ji po poros dienų nuglebs“, – taip teigia A. Plindinas.
Jo teigimu, visada gėlės koto pjūvis turėtų būti įstrižas. Tačiau, pavyzdžiui, hortenzijų kotus geriausia nulaužti. Storus sumedėjusius kotus prieš merkiant reikėtų padaužyti plaktuku – taip gėlė išsilaikys ilgiau, nes per žaizdą prisigers daugiau vandens.
Dar vienas patarimas – padėti gėlėms aklimatizuotis. Kai lauke šalta, parsinešus namo supakuotą gėlę iškart jos neišpakuokite – leiskite su tuo pačiu popieriumi jai pabūti nors valandą.
Turbūt daug kas nustebs, tačiau, pasak ekspertų, viena iš didžiausių klaidų – merkti gėles į šaltą vandenį. Specialistai ragina verčiau rinktis karštą.
„Karštame vandenyje ji daug greičiau atsigauna. Negalima merkti į ledinį vandenį todėl, kad gėlei sukeliamas šaltas terminis šokas. Tai gerokai šalčiau nei aplinkos temperatūra, ir tai paskatina greitesnį nuvytimą“, – aiškina A. Plindinas.
Dar viena klaida, anot D. Paukštienės, rožes merkti į nedidelį kiekį vandens. Rožės pusė koto turėtų būti vandenyje. Pavyzdžiui, jei rožės ilgis – 50 cm, tai 25 cm turėtų būti apsemti vandens. Taip pat nuo vandenyje esančios koto dalies turėtų būti nuskabomi lapai, nes jie tiesiog pus.
Galimos ir dar kelios gudrybės, padėsiančios gėles ilgiau išlaikyti šviežias. D. Paukštienė sako, jog šviežumą gali padėti išlaikyti į vandenį įlašinti keli lašai chloro ar trąšų žydintiems augalams. O tiems, kurie nori natūralesnių metodų, patarimą turi ir J. Jansonė.
„Geriausiai veikia kava. Jeigu vaza nepermatoma, galima jos įpilti – tikrai gėlės daug ilgiau laikosi. O jeigu žiedas jau linksta, yra senovinis, bet labai efektyvus būdas. Pripilti vonią ar dubenį vandens ir sumerkti gėles 2, 3 ar 4 valandoms. Rožės atsigauna ir žydi dar savaitę“, – tikina sodininkystės konsultantė.
Lrt.lt
