Verslas susiduria su nauju iššūkiu – mileniumo, vadinamosios tūkstantmečio kartos, atstovai linkę dažnai keisti darbo vietą. Tyrimų bendrovės „Gallup“ duomenimis, net 60 proc. mileniumų įsitikinę, kad esamoje darbovietėje liks ne ilgiau kaip vienerius metus, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Būtent todėl įmonės ieško būdų, kaip optimizuoti naujų darbuotojų įsitraukimo laiką. Pasak Gintauto Jonučio, „Western Union Processing Lithuania“ robotikos centro direktoriaus, būtent todėl jų įmonėje pasitelkiamos šiuolaikinės technologijos – darbuotojai apmokomi naudojant procesų robotizaciją.
Kas antras mileniumas – jaučiasi nemotyvuotas
Tyrimų bendrovės „Gallup“ atliktas tyrimas rodo, jog tik trečdalis (29 proc.) mileniumų yra tikrai atsidavę ir mėgstantys savo darbą. O 55 proc. jų – nesijaučia motyvuoti siekti gerų rezultatų darbe. Tiesa, jaunuoliai nekaltina savo požiūrio, o tvirtina, kad darbą keičia tik dėl to, nes darbdaviai nesugeba tinkamai motyvuoti ir nepateikia svarių priežasčių pasilikti.
Apklausos duomenimis, 21 proc. mileniumo kartai priklausančių žmonių per paskutinius metus pakeitė darbą. Tai tris kartus daugiau nei sudėjus kitų darbingo amžiaus kartų atstovus kartu. Prie išskirtinio jaunų darbuotojų požiūrio į karjerą prisitaikyti turi ir didžiausios šalies įmonės.
„Mūsų bendrovė sukuria daugybę galimybių augti. Daug dėmesio skiriama tiek sąžiningo verslo iniciatyvoms, tiek ir darbuotojų gerovei. Čia žmonės skatinami jungtis į bendras veiklas, vykdyti socialinius projektus, pasinaudoti lankstaus darbo grafiko galimybe, suteikiamos papildomos atostogų dienos. Darbuotojų įsitraukimas ugdo lojalumą“, – teigia komunikacijos ir administracijos vadovė Ilona Lekavičiūtė.
Sprendimas – procesų robotizacija
Pasak G. Jonučio, mileniumo kartos elgsenos keisti neverta, tačiau galima pasinaudoti įrankiais, kuriuos suteikia šiuolaikinės technologijos. Kiekvienas naujas žmogus, įsidarbinęs bendrovėje, turi būti apmokytas kuo greičiau ir tai efektyviai įgyvendinti padeda robotika.
„Mūsų tikslas – kad robotikos galimybės ne pakeistų žmogų, bet jam padėtų. Šiuo metu pilotuojame robotą kaip asistentą, kuris budi darbuotojo kompiuteryje ir įsiterpia į žmogaus darbą, kai jam to reikia“, – patirtimi dalijasi G. Jonutis.
Jo teigimu, toks mechanizmas gali pataisyti padarytą klaidą, vizualiai parodyti, kokį kitą veiksmą reikia atlikti pagal procesą ir, galiausiai, gali jį padaryti. Darbuotojas be ilgesnių apmokymų gali pradėti savarankiškai dirbti asistuojamas roboto, jei to prireikia.
„Taip pat yra galimybė perduoti įvairias užduotis, taigi belieka žinoti, ką darbuotojas nori padaryti, o kaip tai padaryti – jau roboto atsakomybė. Taigi pas darbuotojas tampa robotų dirigentu“, – sako G. Jonutis.
Diegti robotus į verslo procesus bendrovė pradėjo jau 2016 metais, kai tik 15 proc. pasaulio įmonių investavo į šią kryptį.
Per praėjusius metus tarptautinės bendrovės padalinyje Lietuvoje esantys robotai atliko per 1 mln. užduočių: grąžino pinigus klientams, kurių pervedimai sustabdyti; „Google“ paieškos sistemoje ieškojo reikalingos informacijos; tikrino finansinių paslaugų įkainius.
Lrt.lt
