Kiek baugus, marmelado spalvos šviesų šou pavertė Žemę panašią į milžinišką apelsininį čiulpinuką (tik be pagaliuko) – ar bent toks vaizdas susidarė astronautams, gyvenantiems Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS). Toks vaizdas iš TKS buvo užfiksuotas ir spalio 7, NASA praneša, kad ta pati situacija pasikartojo ir naktį iš antradienio į trečiadienį.
Kas vyksta?
Žemę gaubiantis oranžinis švytėjimas yra žinomas kaip atmosferinis švytėjimas (angl. airglow) – kerintis šviesos spektaklis, kurį aukštojoje atmosferoje sukuria cheminės reakcijos, sako NASA. Šis vaiduokliškas švytėjimas atsiranda, kai ultravioletinis mūsų Saulės spinduliavimas įkrauna azoto, deguonies, natrio ir ozono molekules, esančias viršutinėje atmosferos dalyje.
Tokios įgreitintos molekulės trankosi viena į kitą ir susidūrimo metu išleidžia energiją, kuri galiausia tampia blankiu, bet įspūdingu švytėjimu. Toks švytėjimas geriausiai matomas naktį – nes jis daug, daug kartų silpnesnis už Saulės šviesą. Konkrečiai ši nuotrauka, esanti viršuje, buvo padaryta TKS skriejant aukščiau nei 400 kilometrų virš Australijos.
Tokį švytėjimą, dar vadinamą chemine liuminescencija, galima prilyginti švytėjimą sukeliančioms reakcijoms ir čia pat, Žemėje – tokioms, kaip šviečiančios vakarėlių (ar karinės) lazdelės (angl. glowsticks), švytintys vaikiški žaislai ir pan. Bet toks atmosferinis švytėjimas yra ne tik intriguojanti pramoga. Mokslininkams tai teikia ir daug naudingų duomenų apie viršutinę atmosferą.
Pavyzdžiui, iš to galima spręsti, kaip juda dalelės, esančios ant pačios Žemės ir kosmoso ribos, kaip susiję kosminis ir Žemės klimatas – ir dar daug ką, teigia NASA. Šiems tyrimams naudojami palydovai – tokie, kaip NASA’os Jonosferinių jungčių tyrimo zondas (angl. Ionospheric Connection Explorer (ICON)).
Kas įdomiausia – toks švytėjimas ne visada yra tokios pačios spalvos. Štai pavyzdžiui, 2015 m. virš Azorų salų Atlanto vandenyne buvo užfiksuotas viso vaivorykštės spalvų spektro švytėjimas.
Technologijos.lt
