Latvijoje šeštadienį sudužus Rusijos kariniam dronui, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pabrėžia, jog NATO rotacinis oro gynybos modelis Baltijos regione turi būti įgyvendintas nedelsiant.
Taip pirmadienį Vilniuje ministras kalbėjo bendroje konferencijoje su Norvegijos Karalystės užsienio reikalų ministru Espenu Barthu Eide (Espenu Bartu Eide).
„Savaitgalio įvykiai Latvijoje dar kartą patvirtina, kad NATO rotacinis oro gynybos modelis Baltijos regione turi būti nedelsiant įgyvendinamas. Kviestume prie jo prisijungti ir Norvegiją“, – konferencijoje teigė G. Landsbergis.
„Tai ne pirmas atvejis kuomet krenta ar tai dronai būtų, ar raketų nuolaužos NATO teritorijoj. Iki šiol dažniausiai apsiribodavom pasipiktinimu, man rodos, kad ateina metas turėti tikrai išsamią diskusiją ir pradėti kalbėti apie tam tikras raudonąsias ribas, kad Rusija žinotų, kad NATO teritorija yra apsaugota, kad mūsų žmonės bus apsaugoti“, – pridūrė jis.
Norvegijos ministras akcentavo poreikį atsakingiau stebėti rusų dronų judėjimo braižus ir artimiau bendradarbiauti su šalimis sąjungininkėmis.
„Kartu su Šiaurės ir Baltijos šalių grupe, jau kurį laiką diskutuojame, kad turėtume didinti šių įvykių kartografavimą, kaip atvirai bendradarbiauti per įvairias tarnybas“, – sakė E. B. Eide.
Anot G. Landsbergio, už Rusijos veiksmus NATO oro erdvėje turėtų būti pritaikytos atsako priemonės, pavyzdžiui, leidimas rusų dronus numušti.
„Oro gynybos stiprinimas ir leidimas tokius įskridusius objektus numušinėti taip pat yra svarbus diskusijos elementas“, – žurnalistams sakė G. Landsbergis.
Latvijos gynybos ministerija sekmadienį pranešė, kad rytiniame šios šalies Rėzeknės regione rastos iš Baltarusijos skridusio Rusijos karinio drono nuolaužos.
Nacionalinių ginkluotųjų pajėgų vadas Leonidas Kalninis naujienų agentūrai LETA savaitgalį sakė, kad bepilotis orlaivis į Latvijos oro erdvę įskrido ankstyvą šeštadienio rytą ir iš karto buvo pastebėtas.
Anot L. Kalninio, pirminiais duomenimis, objektas Latvijoje neturėjo „priešiškų tikslų“ ar „konkretaus tikslo skristi į Latviją“.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda po incidento taip pat paragino stiprinti Baltijos šalių oro gynybą, pritaikyti rotacinį oro gynybos modelį, kaip sutarta NATO viršūnių susitikime Vilniuje.
Norvegijos ir Lietuvos ministrai spaudos konferencijoje taip pat išreiškė palaikymą Ukrainai.
„Mūsų saugumas yra neatsiejamai susijęs su Ukrainos kova prieš agresorę Rusiją. Lietuva ir Norvegija vienos didžiausių karinės paramos Ukrainai teikėjų“, – kalbėjo G. Landsbergis.
„Džiaugiuosi, kad jau daug metų dirbame, kad sustiprintume Lietuvos energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos, bet ir dabar, kad Ukrainos energetikos sistemos būtų žieminės ir paruoštos ateinančiai atšiauriai žiemai“, – sakė E. B. Eide.
G. Landsbergis dėkojo kolegai už pagalbą energetinio saugumo srityje ir teigė, jog Lietuva toliau sieks stiprinti bendradarbiavimą su Norvegija šioje bei regioninio saugumo, gynybos stiprinimo ir gynybos pramonės plėtros srityse.
„Jau daugelį metų Norvegija yra svarbi Lietuvos partnerė stiprinant energetinį saugumą. Šių metų pabaigoje priklausomybės nuo rusiškų dujų atsikratymo simboliu tapusi gamtinių dujų terminalo laivą „Independence“ iš Norvegijos įmonės perims Lietuvos įmonė“, – sakė G. Landsbergis.
Ministras kolegai iš Norvegijos išreiškė ir padėką remiant Baltarusijos pilietinę visuomenę ir demokratines jėgas, skiriamą paramą Europos humanitariniam universitetui.
Vizito metu Norvegijos ministras taip pat planuoja aplankyti NATO tarptautiniame batalione Rukloje dislokuotus norvegų karius.
BNS nuotr.
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.