Lietuvoje gerėjant būsto įperkamumui, kuris jau 2025 metų pabaigoje turėtų sugrįžti į ikipandeminį lygį, viena Lietuvos banko (LB) vadovių sako, kad nereikėtų gerinti galimybių skolintis būstui.
„Kalbant apie dabartinę situaciją, bet kokios priemonės, kurios gerintų skolinimosi galimybes, būtų perteklinės“, – žurnalistams antradienį sakė LB valdybos pirmininko pavaduotoja Julita Varanauskienė.
Jos teigimu, lengvinti būsto paskolų sąlygų nereikėtų nepaisant to, kad ateityje įpirkti būstą vėl gali būti sunkiau.
„(Kalbant apie – BNS) nevaldomo arba labai atlaisvinto skolinimosi galimybes, pavyzdžių toli ieškoti nereikia – turime Ameriką, turime didžiąją finansų krizę, tai būtent pasekmės gali būti netikėtos ir ne su tuo ženklu, kurį galbūt norėjome gauti“, – sakė LB valdybos narė.
Pasak J. Varanauskienės, gerinant būsto įperkamumą būtina užtikrinti neperteklinę ir tvarią paklausą.
„Namų ūkiai, kurie pasiima paskolas būstui, kad ji netaptų našta ir nesukurtų daugiau problemų nei jų išsprendžia“, – teigė LB atstovė.
Jos teigimu, be kita ko, būtina mažinti paskatas įsigyti būstą investicijai, kai norima užsidirbti iš jų nuomos. Dėl to, anot J. Varanauskienės, reikėtų svarstyti nekilnojamo turto (NT), žemės apmokestinimo pokyčius – „tokius dalykus, dėl ko kito būsto turėjimas (...) atsineštų ir savo papildomas sąnaudas“.
LB taip pat siūlo didinti kokybiško būsto pasiūlą, spartinant renovaciją, apgalvotai planuojant miestus bei skatinant efektyvų žemės sklypų naudojimą.
„Jeigu paklausa auga, o pasiūla ne, tai mes turime augančias kainas. Kas iš to, jei sukūrėme didesnį ratą pirkėjų, o būsto yra tiek pat ir ta kaina išauga visiems“, – teigė J. Varanauskienė.
Jos teigimu, toms gyventojų grupėms, kurioms sunku įsigyti būstą, turėtų būti suteikiama „kiek įmanoma taiklesnė“ valstybės parama, kuri nesudarytų galimybių piktnaudžiauti.
„Galima kalbėti apie kažkokias kompensacijas įsigyjantiems būstą, bet, kita vertus, galima kalbėti ir apie tas alternatyvas, kaip socialinis būstas ar nuoma, tokiu būdu neužkraunant tos įsipareigojimų naštos tam namų ūkiui, kuris yra nepajėgus jos padengti“, – teigė LB atstovė.
Pasak J. Varanauskienės, formuojant būsto politiką ir gerinant jo įperkamumą, aktyviau veiksmus turėtų koordinuoti ir valdžios institucijos.
„Dar yra neapibrėžtų teritorijų tarp centrinės valdžios ir savivaldybių, kur yra kieno resursai ir ką kiekvienas turi padaryti“, – teigė LB atstovė.
Centrinio banko atliktas tyrimas rodo, kad būsto įperkamumas Lietuvoje tebėra prastesnis nei iki pandemijos, kai kainos didėjo sparčiau nei gyventojų pajamos, tačiau jau 2025 metų pabaigoje turėtų grįžti į ikipandeminį lygį.
Centrinio banko teigimu, vidutiniškai įpirkti būstą šalyje reikia šešių, o Vilniuje – septynių metinių atlyginimų, tačiau šis rodiklis tebėra tarp geresnių Europos Sąjungos šalių rodiklių.
Pasak J. Varanauskienės, 2021–2022 metais sumažėjęs būsto įperkamumas, kai kainos didėjo sparčiau nei gyventojų pajamos, buvo laikinas, o su juo susidūrė daugelis Europos šalių.
LB prognozuoja, kad stabilizavusis būsto kainų augimui, mažėjant palūkanų normoms ir toliau sparčiai didėjant atlyginimams, vidutinis gyventojas metų pabaigoje su paskola galės įpirkti vidutiniškai 61 kv. metro, 2025 metų pabaigoje – 67 kv. m. būsto ploto.
Pasak centrinio banko, ilguoju laikotarpiu būsto įperkamumą gali apsunkinti didmiesčiuose sparčiai augantis gyventojų skaičius, nuolat didėjanti būsto pirkimų investiciniais tikslais dalis, plati valstybės parama, taip pat kokybiško būsto trūkumas, atsiradęs dėl atsiliekančios renovacijos ar pasiūlos nelankstumo.
Redaktorė Roma Pakėnienė
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
