Prezidentas Gitanas Nausėda pritaria, kad Lietuva pasitrauktų iš kasetinius šaudmenis draudžiančios konvencijos.
„Prezidentas siekia, kad valstybės gynybai ir Lietuvos kariuomenės pajėgumų stiprinimui būtų sutelktos visos įmanomos priemonės, taip pat ir kasetiniai šaudmenys. Prezidentas pritaria Oslo sutarties dėl kasetinių šaudmenų denonsavimui, tolesnius Lietuvos veiksmus derinant su sąjungininkais“, – rašoma BNS perduotame Prezidentūros komentare.
Nutarimo projektą, kuriuo Seimui siūloma denonsuoti konvenciją dėl kasetinių šaudmenų, penktadienį užregistravo Krašto apsaugos ministerija (KAM).
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas teigė, kad šią savaitę vyksiančiame Vyriausybės posėdyje projektas bus teikiamas tvirtinti ministrams, prezidentas Seimui jį turėtų pateikti liepos 11 dieną.
Pasak jo, šaliai iš konvencijos trauktis būtina pasikeitus geopolitinėms aplinkybėms, prasidėjus Rusijos pradėtai plataus masto invazijai Ukrainoje.
KAM praėjusių metų rugsėjį kreipėsi į Valstybės gynimo tarybos narius, siūlydama svarstyti klausimą dėl galimo pasitraukimo iš konvencijos, draudžiančios kasetinių šaudmenų naudojimą. Tačiau taryba tuomet nutarė šio klausimo nesvarstyti.
Prezidentūros atstovai tada teigė, kad šiuo klausimu trūksta ekspertų vertinimų, sąjungininkų požiūrio, o pasitraukimas iš konvencijos gali pakenkti šalies prestižui.
KAM laikėsi pozicijos, kad kasetiniai šaudmenys – itin efektyvi gynybos priemonė, kurią turėtų būti leidžiama naudoti Lietuvai. Ministerijos teigimu, ginkluoto konflikto prieš Lietuvą atveju Rusija ir Baltarusija kasetinius šaudmenis neabejotinai naudotų, o tai suteiktų joms karinį pranašumą.
Ministerija taip pat pabrėžė, kad sutartyje nedalyvauja JAV, taip pat kitos Lietuvos sąjungininkės – Estija, Suomija, Latvija, Lenkija, Rumunija, Turkija.
Prie konvencijos dėl kasetinių šaudmenų nenaudojimo Lietuva prisijungė 2011 metais.
Susitarimu draudžiamas kasetinių šaudmenų naudojimas, gamyba ir įsigijimas bei nustatomi konkretūs įsipareigojimai siekiant pašalinti šių ginklų sukeltus humanitarinius padarinius.
Kasetinis šaudmuo yra iš oro arba žemės paleidžiama talpa, kurios viduje yra nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų antrinių šaudmenų, išmėtomų futbolo aikštės dydžio teritorijoje.
Praėjusių metų liepos viduryje šių daugelyje šalių uždraustų šaudmenų nuo Rusijos agresijos besiginančiai Ukrainai perdavė Jungtinės Valstijos.
Konvencija dėl kasetinių šaudmenų pasirašyta 2008 metų gruodžio mėnesį Dubline ir įsigaliojo 2010 metų rugpjūčio 1 dieną.
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
