1991 metų Sausio 13-osios byloje už akių nuteistam Ukrainos piliečiui Aleksandrui Radkevičiui turi būti palikta galioti laisvės atėmimo bausmė, sako Generalinės prokuratūros prokuroras Gintautas Paškevičius.
„Prašau kasacinį skundą atmesti, tenkinti nurodytais motyvais nėra pagrindo“, – per Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) posėdį trečiadienį sakė prokuroras.
Šio teismo trijų teisėjų kolegija išnagrinėjo nuteisto ukrainiečio kasacinį skundą ir beveik po mėnesio – spalio 24 dieną – skelbs savo nutartį.
LAT verdiktas bus galutinis ir neskundžiamas.
1991 metų Sausio 13-osios byloje už akių nuteistas Ukrainos pilietis A. Radkevičius prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės.
Anksčiau Sovietų Sąjungos kariuomenėje tarnavęs A. Radkevičius šiuo metu Ukrainos pusėje kovoja su jo šalį užpuolusia Rusija, vyras nurodo, kad dėl tarnybos kariuomenėje jis dabar negali atvykti į savo bylos nagrinėjimą Lietuvoje.
Teisėja Rima Ažubalytė pranešė, kad A. Radkevičiui apie posėdį buvo pranešta, jis sutiko, kad byla Lietuvoje būtų nagrinėjama be jo. A. Radkevičiui dokumentus įteikė jo advokatas Ukrainoje.
Kaip per posėdį pranešė teisėjai, A. Radkevičius prašo panaikinti anksčiau jam paskelbtus nuosprendžius ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes pasikeitus aplinkybėms tapo nepavojingas, o galutinė bausmė, jo nuomone, neatitinka teisingumo principo. A. Radkevičius mano, kad turi būti paskirta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, jis taip pat turi būti atleistas nuo pareigos atlyginti žalą.
„Pilnai palaikau kasacinį skundą, prašau panaikinti nuosprendį, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės,“ – sakė advokatas Arvydas Verpečinskas. Šį advokatą nuteistajam paskyrė Lietuvos valstybė.
Gynėjo teigimu, dėl stiprios sovietų propagandos jo ginamasis negalėjo suprasti tikrovės apie įvykius, jis nemoka lietuvių kalbos, o Sovietų Sąjungoje grėsė atsakomybė už įsakymo nevykdymą, ji buvo aiški.
Tuo metu prokuroras G. Paškevičius prašė teigė, kad A. Radkevičius, kaip kariškis, turėjo žinoti tuomet savo atstovautos šalies sprendimus, turėjo laikytis tarptautinių teisinių sutarčių, kurias buvo ratifikavusi Sovietų Sąjunga.
Pagal kasacinį skundą A. Radkevičius savo veiksmus vertina kaip antraeilius.
Kriminalinė policija jau kurį laiką vykdo Sausio 13-osios byloje nuteisto ukrainiečio paiešką.
Pernai gruodį nuosprendis buvo išsiųstas Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.
Anksčiau A. Radkevičius Lietuvos apeliacinį teismą buvo informavęs, kad pripažįsta savo kaltę, ir jau šiame teisme prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės arba bent sušvelninti bausmę.
Apeliacinis teismas pernai sušvelnino bausmę A. Radkevičiui, vietoje anksčiau skirtų ketverių metų laisvės atėmimo skyręs pusantrų metų nelaisvės. Po Apeliacinio teismo verdikto šis nuosprendis įsiteisėjo.
Teismas į bausmės laiką įskaitė Graikijoje suėmime praleistus daugiau nei penkis mėnesius – nuo 2021 metų rugsėjo iki 2022 metų vasario – todėl realiai A. Radkevičiaus turėtų kalėti šiek tiek daugiau nei metus.
Apeliacinio teismo pirmininkas Nerijus Meilutis tada sakė, kad teismas nemato pagrindo keisti bausmės rūšį ir paliko realią laisvės atėmimo bausmę. Teismas tvirtino įvertinęs visas aplinkybes – nusikaltimų pavojingumą, visuomenės, nukentėjusiųjų interesus.
Teisėjai nesutiko su skundo argumentais, kad aukštesniųjų vadų įsakymų vykdymas laikytinas nuteistojo atsakomybę šalinančia aplinkybe.
Per 1991 metų sausio įvykius A. Radkevičius buvo 23-eji.
Šiuo metu 53-ejų A. Radkevičius Sausio 13-osios byloje už akių pirmos instancijos teismo buvo nuteistas ketverių metų laisvės atėmimo bausme už tai, kad vairavo tanką, dalyvavusį įvykiuose prie Spaudos rūmų.
Apeliacinio teismo teisėjų kolegija vertino argumentų visumą – buvo pateikta nemažai nuteistojo asmenybę charakterizuojančių dokumentų, įskaitant amžių, sveikatos duomenis, užsiėmimus, veiklą, teistumų nebuvimą.
Teismui pateikti duomenys, jog nuteistasis buvo sužeistas per kovas su Rusijos remiamais separatistais Ukrainoje 2015–2016 metais, dėl sužeidimų tapo neįgalus.
Sausio 13-osios byloje A. Radkevičius buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal penkis Baudžiamojo kodekso straipsnius, numatančius atsakomybę už tarptautinės teisės draudžiamą elgesį su žmonėmis, tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymą, žalojimą, kankinimą ar kitokį nežmonišką elgesį su jais, jų turto apsaugos pažeidimą, taip pat pripažintas kaltu dėl draudžiamos karo atakos ir uždraustų karo priemonių naudojimo.
Bylos duomenimis, 1991 metų sausio 11-ąją automatais, kulkosvaidžiais ginkluoti sovietų kariai, smūgiuodami kumščiais, baugino prie Spaudos rūmų aktyviai besipriešinančius civilius gyventojus. Tankais atvykusios papildomos sovietų karių pajėgos, tarp kurių buvo ir tanko mechanikas vairuotojas A. Radkevičius, išsirikiavo priešais Spaudos rūmus ir pradėjo pakartotinę Spaudos rūmų ataką, šaudyta tuščiais šoviniais, apie 50 civilinių patyrė akustines ir kitokias traumas.
Pagal Lietuvos arešto orderį Ukrainos pilietis buvo sulaikytas Graikijoje 2021-ųjų rudenį, tačiau šios šalies Aukščiausiasis Teismas nusprendė neišduoti jo Lietuvai.
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.