Andrejus Pozdniakovas savo gyvenimą paskyrė darbui su priklausomybės ligų kamuojamais žmonėmis. Paslydusiems atsikelti ir pradėti naują gyvenimą šiuo metu jis padeda Marijampolėje paties įkurtoje bendruomenę „Alfa centras“, taip pat dirba Marijampolės vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) mobiliosios komandos priklausomybės ligų specialistu ir padeda į krizę patekusioms šeimoms.
A. Bankauskas: „Neįsivaizduoju, kaip žmonės anksčiau išgyvendavo be skaitmeninių technologijų“
Užsukę į Kaišiadorių viešąją biblioteką, čia tikrai sutiksite miestelio gyventoją Aldą Bankauską. Penkiolikmetis bibliotekoje ne tik ruošia namų darbams užduotus projektus, žaidžia kompiuterinius žaidimus, bet ir padeda užsukantiems žmonėms susidoroti su kylančiais klausimais apie išmaniuosius įrenginius ar skaitmenines technologijas.
Gydytoja tapti nuo vaikystės svajojusios Žemynos regėjimą išsaugojo donoras
Nacionalinis transplantacijos biuras dėkoja žmonėms, kurie sutinka papasakoti savo sėkmės istoriją, kai transplantacija pakeitė jų gyvenimą.
Trys grikių iššūkio savaitės
Radviliškyje gyvenanti Sandra Gakštienė (37 m.) grikių iššūkyje, skirtame Ksaverai Vaištarienei atminti, dalyvauja pirmą kartą. Moteris neslepia, kad Facebook’e radusi pasiūlymą jungtis prie iššūkio, labai dvejojo, į visa tai žiūrėjo nepatikliai ir skeptiškai. Nutarusi įsitikinti ar tai tikrai veiksminga, teisės studijas baigusi Sandra sutiko pasidalinti savo patyrimais.
E. skautas Žygimantas: „Padėti vyresniems žmonėms perprasti išmaniąsias technologijas – jaunimo garbės reikalas“
Septyniolikmečio vilniečio Žygimanto Mazėčio gyvenimas neatsiejamas nuo technologijų. Mokykloje jis nepraleidžia nė vienos technologijų pamokos, laisvalaikiu gilinasi į įvairias elektronikos ir programavimo subtilybes, domisi pasaulinėmis technologijų naujovėmis, kartu su bendramoksliaisyra įkūręs įmonę, siūlančią inovatyvius gaminius.
Kitokia tėvystė: su vaikais – į reabilitacijos centrą gydytis nuo priklausomybių ir kurti naują gyvenimą
Marijampolietis Karolis Grinius sako dabar gyvenantis tarsi antrąjį, visai kitokį gyvenimą, kupiną meilės, tėviškų rūpesčių, vilties ir tikėjimo.
Lietuvė neurologė L. Šinkūnaitė, dirbanti Briuselyje: „Buvo sunku patikėti, kaip viskas rimta“
Gabrielė Niekytė
Europa palengva kyla iš karantino apribojimų, atsiveria sienos, dalinamasi kovos su pandemija patirtimis. Apie tai, kaip Briuselyje esančioje šv. Petro ligoninėje sekėsi susitvarkyti su COVID-19 infekcija, kokie pokyčiai vyko ir apie nerimą, kas laukia ateityje projektui #PriešakinėseLinijose sutiko papasakoti gydytoja neurologė Laura Šinkūnaitė.
Akušerė M. Mizgaitienė: „Kiekviena gimdyvė nuo pat pažinties akimirkos tampa geriausia drauge“
Karolina Barišauskienė
Respublikinės Kauno ligoninės „Krikščioniškųjų gimdymo namų“ akušerė Marija Mizgaitienė, pati auginanti mažametę dukrytę, šalį suparalyžiavus COVID-19 ligai, priėmė sunkų, tačiau kilniaširdišką sprendimą – eiti į darbą, nors turėjo visas sąlygas likti namuose.
Stereotipus griaunantis alytiškis Germantas: „Skirtingos kartos ne tokios jau ir skirtingos“
Skirtingas kartas dažnai mėgstama priešinti, tačiau aštuoniolikmetis Germantas Rutkauskas iš Alytaus nesupranta, kodėl. Jo manymu, pakanka būti draugišku ir nuoširdžiu, atsikratyti išankstinio neigiamo nusiteikimo, o bendrą kalbą galima atrasti su kiekvienu žmogumi nepaisant pastarojo amžiaus ar išsilavinimo. Tuo jis dar kartą įsitikino karantino laikotarpiu, kai senjorams nuotoliniu būdu dalijo patarimus apie išmaniuosius įrenginius ir internetą. Germantas sako, kad e. skauto veikla tapo jo gyvenimo dalimi.
Per pandemijos piką Londono Karalienės ligoninėje dirbusi anesteziologijos-reanimatologijos rezidentė J. Grigaitienė: „Žinojome kiekvieno skyriuje pasveikusio paciento vardą ir pavardę“
Raimonda Mikalčiūtė-Urbonė
Kai skaitote šį tekstą, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto anesteziologijos-reanimatologijos rezidentė Jurgita Grigaitienė laiką leidžia su artimaisiais, kurių gyvai nematė daugiau nei du mėnesius. Pasaulyje prasidėjus koronaviruso pandemijai ji dirbo Londone, Karalienės universitetinėje ligoninėje, o pastarąsias dvi savaites laiką leido saviizoliacijoje, kuri privaloma visiems grįžusiems į Lietuvą iš užsienio valstybių.
Kėdainių ligoninės gydytoja reabilitologė R. Augienė apie įvairius jausmus iššaukiančią pandemiją: „Ieškokime pozityvo kasdienėse situacijose“
Vilma Balčiauskaitė
Kėdainių ligoninės gydytoja reabilitologė, Lietuvos gydytojų sąjungos Kėdainių filialo vadovė, o karantino laikotarpiu ir Karščiavimo klinikos Skubios pagalbos skyriaus medikė Raimonda Augienė džiaugiasi, kad vidurio Lietuvos mieste buvo gerai pasiruošta COVID-19 pandemijai suvaldyti, tačiau nerimauja dėl dabar sustabdytų ir nesprendžiamų pacientų sveikatos problemų.
Per pandemijos piką Londono Karalienės ligoninėje dirbusi anesteziologijos-reanimatologijos rezidentė J. Grigaitienė: „Žinojome kiekvieno skyriuje pasveikusio paciento vardą ir pavardę“
Raimonda Mikalčiūtė-Urbonė
Kai skaitote šį tekstą, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto anesteziologijos-reanimatologijos rezidentė Jurgita Grigaitienė laiką leidžia su artimaisiais, kurių gyvai nematė daugiau nei du mėnesius. Pasaulyje prasidėjus koronaviruso pandemijai ji dirbo Londone, Karalienės universitetinėje ligoninėje, o pastarąsias dvi savaites laiką leido saviizoliacijoje, kuri privaloma visiems grįžusiems į Lietuvą iš užsienio valstybių.
Antrąja mergaitės globėja tapusi Eligija: „Supratome, kad šito vaiko nei atiduoti, nei kitaip apvilti negalėsime“
Vilnietė Eligija Garšvienė su vyru savo namų duris atvėrė mažai mergaitei, kuri šeimos neteko net du kartus. Šiuo metu septynmetė jų globotinė Lėja, dar maža būdama, neteko biologinių tėvų globos, o vėliau, nepalankiai susiklosčius situacijai, turėjo palikti ir globėjų namus. Pasak Eligijos, ši aplinkybė ją su vyru dar labiau motyvuoja nenuvilti mergaitės. Pristatome interviu su Eligija Garšviene.
Ukmergės ligoninės chirurgas N. Samuolis: „Man karantinas prasidėjo saviizoliacija“
Vilma Balčiauskaitė
Ukmergės ligoninės chirurgas, o pandemijai surakinus pasaulį ir COVID-19 skyriaus vadovas Nikas Samuolis karantino pradžią prisimins ilgai. Vos tik šalyje prasidėjus suiruitei dėl koronavirusinės infekcijos Nikas turėjo pasitraukti į 14-os dienų saviizoliaciją.
COVID-19 korpuso vadovas, chirurgas R. Tumas: „Nėra kada galvoti apie baimes ir kitokius dalykus“
Gabrielė Niekytė
Laisvėjant karantinui ir pilnėjant parkams, viešoms erdvėms, ligoninėse dirbantys medikai neatsipalaiduoja, o fiziniai ir psichologiniai sunkumai, kuriuos jiems tenka patirti, niekur nedingsta. Chirurgas, gydytojas Rimvydas Tumas, Respublikinės Panevėžio ligoninės dienos chirurgijos skyriaus vedėjas, o šiuo metu ir COVID-19 karantininio korpuso vadovas drąsiai sako, nežinantis, kada pradėsime gyventi kitaip, tačiau pozityvo nestokoja – „o kaip kitaip galime jaustis?“.
Slaugytojas D. Adomavičius apie laukiamą kovos su COVID-19 virusu pabaigą: „Manau, kad aplankys laisvės jausmas“
Vilma Balčiauskaitė
Respublikinės Šiaulių ligoninės Skubios pagalbos-priėmimo skyriaus, o dabar ir šioje ligoninėje veikiančio Karščiavimo klinikos Skubios pagalbos skyriaus slaugytojas Darius Adomavičius vadina save emocionaliu ir kolegas mėgstančiu pagirti žmogumi, todėl sunkiai išgyvena laikotarpį, kai draudžiamas socialinis kontaktas. Tačiau pripažįsta, kad nors Šiauliuose su COVID-19 viruso sukelta situacija kartu su kolegomis ir susitvarkė neblogai, bet pabaigos dar reikia palaukti.
Panevėžio ligoninės gydytojas anesteziologas Arūnas Valikonis: „Dabar mes labiausiai mokomės iš savo pačių patirties“
Raimonda Mikalčiūtė – Urbonė
Medicina – viena iš tų profesijų, kurios atstovai kaip niekas kitas dažnai jaučia mirties buvimą šalia. Ypač dažnai tai patirti gali gydytojai, dirbantys reanimacijoje. Pasaulyje prasidėjus koronaviruso pandemijai, jų darbe sunkių patirčių tikrai nesumažėjo. Vis dėlto skųstis jie nežada. Priešingai – linkę pasidžiaugti tuo, jog nauja patirtis parodė, jog net ir nenumatytomis aplinkybėmis gydytojai sugeba rasti teisingiausius sprendimus.
Tris be tėvų globos likusius broliukus priglaudęs Marius: „Esu laimingas, kad galiu pakeisti jų gyvenimą“
Savo namų duris trims be tėvų globos likusiems broliukams atvėręs vilnietis Marius prisipažįsta – abu su žmona (koks vardas?) vos spėja suktis. Iššūkių ir pradžioje, ir dabar netrūksta. Tačiau visus sunkumus atperka galimybė gyventi prasmingą gyvenimą, tobulėti visomis prasmėmis. Vaikų auginimo iššūkiai, pasak Mariaus, padeda stiprėti ir santykiams šeimoje. Skaitykite pokalbį su žurnalistu, tekstų rašytoju Mariumi Kuitniausku.
E. skautė Viktorija iš Platelių: „Bibliotekoje sutikau senjorų, kurių gyvenimo istorijos galėtų būti bestseleriai“
Jei reikėtų surasti žmogų, gyvenimo neįsivaizduojantį be knygų, tai būtų Plateliuose gyvenanti Viktorija. Mergina sako skaitanti visur ir visada, esanti aktyvi miestelio bibliotekos lankytoja. Čia ji ne tik renkasi knygas ar padeda bibliotekininkei, bet ir moko vyresnius bendruomenės gyventojus naudotis internetu, išmaniaisiais telefonais bei perprasti kitas skaitmeninio pasaulio subtilybes. Konsultacijos vyresniesiems įvairiausios – nuo asmenukių darymo iki registracijos pas gydytoją internetu.
Slaugytoja R. Savickienė apie 8 paras trukusią izoliaciją skyriuje: „Nesigailėjome nė minutės“
Vilma Balčiauskaitė
Klaipėdos Jūrininkų ligoninės Bendrosios praktikos slaugytoja Rasa Savickienė yra viena iš Lietuvos medicinos darbuotojų, kuriai teko saviizoliuotis. Dėl rizikos grupėje esančių namiškių Rasa, kartu su dar keturiomis kolegėmis, 8 paras užsirakino darbo vietoje, Kraujagyslių chirurgijos skyriuje. Be įprasto darbo su ligoniais, vakarais valandos tirpdavo pokalbiuose ir dainose. Kaip atrodė neįprastos 8 paros ir kokios emocijos apėmė joms pasibaigus kalbamės su R. Savickiene.
Gydytojas-psichiatras D. Miezenas – apie darbą kovidiniame skyriuje uždarius Ukmergės ligoninę, saviizoliaciją ir teigiamas pamokas
Raimonda Mikalčiūtė-Urbonė
Linksmas, nuoširdus ir atviras – toks įspūdis susidaro vos pusvalandį pabendravus su Ukmergės ligoninės gydytoju-psichiatru Donatu Miezenu. Kovo pabaigoje ši ligoninė tapo pirmuoju Lietuvoje Covid-19 infekcijos židiniu. Po kontakto su užsikrėtusiais pacientais ir gydytojais izoliuotis dviem savaitėm turėjo daugelis gydymo įstaigos medikų ir kitų medicinos darbuotojų. Tuo metu D.Miezenui teko palikti namuose žmoną ir du mažus vaikus ir išeiti į darbą, nežinant kada sugrįši ir ar neužsikrėsi koronavirusu.
Gydytoja V. Ivanauskaitė-Sergejenko: „Medikas taip pat yra žmogus“
Raimonda Mikalčiūtė-Urbonė
Nors žmonių, užsikrėtusių koronavirusu, Lietuvoje registruojama vis mažiau, naujų ligos židinių vis dar pasitaiko. Vienas jų neseniai buvo Respublikinėje Kauno ligoninėje. Tokios naujienos dažnai palydimos piktais komentarais, kurie, kaip sako Respublikinės Kauno ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėja dirbanti gydytoja Vilma Ivanauskaitė-Sergejenko, skaudina medikus ir kitus medicinos darbuotojus.
Šaulių sąjungos narė I. Šadvilaitė: „Mokytojavimas siejamas su prasmės gyvenime kūrimu“
Iki karantino darbo dienomis Vilniaus lietuvių namų lietuvių kalbos mokytoja Indrė Šadvilaitė dirbdavo su moksleiviais, atvykusiais iš užsienio šalių ar grįžusiais po tėvų emigracijos į Lietuvą, savaitgaliais – dalyvaudavo žygiuose miškuose. Šiandien Indrė veda pamokas nuotoliniu būdu ir ilgisi Šaulių sąjungos pratybų, sakydama, jog pastarosios išmokė, kad ribinėje situacijoje reikia susivienijimo, susiklausymo ir dvasinio bei moralinio palaikymo.
2019 Metų muziejininkė Jolanta Skurdauskienė puoselėja Žemaitijos kultūros paveldą
Lietuvos muziejų asociacijos (LMA) valdyba 2019 Metų muziejininko vardą suteikė ir premiją skyrė Žemaičių dailės muziejaus direktoriaus pavaduotojai dr. Jolantai Skurdauskienei. Garbingas profesinis apdovanojimas jai skirtas už Lietuvos muziejininkystės plėtrą, materialinių, dvasinių ir gamtos vertybių eksponavimą bei populiarinimą.
Septynių vaikų mama ir keturių globėja Angelina: „Gelbėjo meilė ir tikėjimas, esu laiminga“
Plungės rajone Alsėdžių seniūnijoje gyvenanti Angelina, kartu su vyru užauginusi septynis savo vaikus, ryžosi drąsiam žingsniui – priglausti savo namuose keturis be tėvų globos likusius vaikus. Visi Angelinos ir namuose 2017 metais apsigyvenę vaikai – vienos šeimos, du broliukai, dvi sesutės.
Kelis kartus per stebuklą mirties išvengęs vilnietis Edvinas Vincelis: „Susidūriau su didžiausiu savo gyvenimo iššūkiu“
Arvydas Bružas
„Pirmąją savo akistatą su mirtimi patyriau dar būdamas labai jaunas, – pasakoja vilnietis Edvinas Vincelis. – Važiuodamas motociklu kaktomuša susidūriau su netikėtai į kelią išlėkusiu „Žiguli“. Smūgis buvo toks stiprus, kad buvo išmuštas ne tik motociklo motoras: mane išmetė į orą ir skridau net 32 metrus, kol nenukritau į aukštą žolę, kuri kiek sušvelnino baisų smūgį. Jeigu būčiau kritęs ant asfalto – iš manęs būtų likusi tik kruvina košė...“
Gydytoja-rezidentė E. Astašauskaitė: „Sudėtingas laikotarpis atneša aukso vertės praktikos“
Vilma Balčiauskaitė
Gydytojai-rezidentai gyveno įprastą akademinį gyvenimą: skaitė teorinę literatūrą, praktiškai pažindinosi su savo pasirinkta specialybe gydymo įstaigoje. Tačiau šalyje paskelbtas karantinas sustabdė tai, kas jau buvo pažįstama. Ir gyvenimas netikėtai atnešė naujų patirčių.
Anesteziologas-reanimatologas R. Kuprys: „Tenka dirbti kaip turkiškoje pirtyje ir su deguonies trūkumu“
Gabrielė Niekytė
Visuomenė dar dirba iš namų, nors karantine, tačiau saugioje namų aplinkoje. Įdomu, kiek ilgai kiekvienas galėtume dirbti savo nuolatinį darbą, jeigu mus aprengtų kombinezonais ir uždėtų apsauginius respiratorius, nuo kurių rasoja akiniai ir lengvai trūksta oro?
Medicinos studentė – savanorė E. Januškevičiūtė: „Prisiimi atsakomybę už savo būsimą specialybę“
Gabrielė Niekytė
Savanorystė jau pelnytai tapo šių laikų atsakingos ir pilietiškos visuomenės sinonimu, tačiau nepaprastas laikas ir karantine sukaustyta šalis iššaukia dilemas – ką reiškia savanorystė pasaulinės pandemijos akivaizdoje?
Z. Valatkienė: „Nėra lengva rinkti visų ašaras, nes jos tampa tavo ašaromis“
Gražina Veršinskienė
Yra mamos, kurių vaikai lyg ir savaime užauga, bet yra ir tokios mamos, kurių suaugę vaikai taip ir lieka bejėgiais vaikais. Negalia – tai ne diagnozė, o tiesiog – gyvenimo būdas. Todėl neįgaliųjų mamos neužsidaro, o geba įsilieti į veiklą ir padėti savo likimo draugams. Viena jų, kuriai šiemet skirta „2019 metų visuomenininko“ nominacija – Mažeikių cerebrinio paralyžiaus asociacijos pirmininkė Zofija Valatkienė. Budas.lt Motinos dienos išvakarėse pakvietė pasidalinti mintimis apie veiklą, šeimą ir buvimą likimo siųsto sūnaus Mama. Apie save nemėgstanti kalbėti, valandų valandas gali minėti savo organizacijos mamų problemas, džiaugsmus, mažas pergales. „Mes, Asociacijos mamos, galėtume rašyti savo ir savo vaikų gyvenimų knygą. Sunku kitam žmogui suprasti „kitokių mamų“ gyvenimą, nes tiesiog jie to negyvena“, – teigia pašnekovė.
