Ministrų kabinetas trečiadienį turėtų svarstyti importuojamų trąšų kontrolės pasiūlymus.
Ūkio ministerija Vyriausybei pateikė pasiūlymą, nustatantį importuojamų trąšų sudėties, saugos, kokybės, ženklinimo, pakavimo ir identifikavimo kontrolę.
Ministrų kabinetas trečiadienį turėtų svarstyti importuojamų trąšų kontrolės pasiūlymus.
Ūkio ministerija Vyriausybei pateikė pasiūlymą, nustatantį importuojamų trąšų sudėties, saugos, kokybės, ženklinimo, pakavimo ir identifikavimo kontrolę.
Daugelis žemdirbių sunkiai įsivaizduoja ūkininkavimą be piktžoles naikinančių herbicidų, savo sudėtyje turinčių glifosato. Jau trejus metus iš eilės Valstybinės augalininkystės tarnybos specialistai stebi, ar šie herbicidai laukuose naudojami laikantis nustatytų reikalavimų, o nupurkšti javai nenupjaunami anksčiau nei leidžiama. Gera žinia – šiais metais piktnaudžiautojų nenustatyta.
Aplinkos ministerija, siekdama apsaugoti valstybinės reikšmės miško išteklius, svarsto sukurti papildomus teisinius saugiklius ir įtvirtinti galimybę Vyriausybei priimti sprendimą dėl žemės gelmėse esančių naudingųjų iškasenų naudojimo.
Valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija pirmąjį šių metų pusmetį 6 procentais – iki 90,14 mln. eurų – augino pardavimo pajamas, 2,5 mln. eurų taupė sąnaudas ir pasiekė 26 mln. eurų bendrojo pelno. 2017 m. pirmųjų šešių mėnesių pajamos buvo 84,85 mln. eurų.
Žemės ūkio ministerija dar kartą primena: paskelbus ekstremalią situaciją Lietuvoje ūkininkai nėra savaime atleidžiami nuo sutartinių įsipareigojimų su verslo subjektais vykdymo.
2018 m. liepos 19 d. Šiaulių rajone nustatytas afrikinio kiaulių maro (toliau – AKM) židinys Kužių seniūnijos Norutaičių kaime. Priimtas Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas ir Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos sprendimas dėl ekstremaliosios situacijos paskelbimo bei dėl apribojimo priemonių taikymo.
Nuo rugsėjo mėnesio 1 d. jaunos šeimos galės pretenduoti į valstybės subsidiją pirmam būstui regione, bet pirmiausia šeimai reikės susirasti būstą, kurį norės pirkti, arba sklypą, kuriame norės statydintis namą.
Europos Sąjungos Teisingumo Teisme (Teisingumo Teismas) š. m. liepos 12 d. priėmė sprendimą dėl Lietuvos žvejybos galimybių skirstymo, kuriuo užtikrinama, kad valstybės narės toliau turėtų teisę savo nuožiūra skirstyti žvejybos galimybes, atsižvelgdamos į šalies žvejybos sektoriaus specifiką.
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) aktyviai ieško būdų, kaip draudimą nuo sausros padaryti patrauklesnį žemdirbiams, kad šie patys imtųsi iniciatyvos valdyti kylančias rizikas ir tokiu būdu apsisaugotų nuo netikėtų nuostolių. Šiemet stichinė sausra žemdirbius užklupo visiškai nepasirengusius – nė vienas jų nebuvo apdraudęs savo pasėlių nuo sausros. Ministerija, siekdama, kad ši situacija nesikartotų, o draudimo sistema taptų patraukli žemdirbiams, pradeda pasėlių draudimo sistemos peržiūrą.
Baigėsi žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimas, vykęs nuo balandžio 16 d. Ši diena yra paskutinė šiais metais, kai buvo galima pavėluotai deklaruoti žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei prašyti tiesioginių išmokų už mėsinius galvijus, mėsines avis, ėriavedes, specialiosios paramos už parduotą pieną, taip pat išmokų už plotus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemones.
Užsitęsusi sausra būsimam augalų derliui gali turėti itin nepalankią įtaką. Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys, susitikęs su Lietuvos grūdų augintojų asociacijos nariais, daugiausia dėmesio skyrė būtent sausros padariniams aptarti.
Europos Komisija nuo š. m. birželio 11 d. iki rugpjūčio 21 d. rengia viešąsias konsultacijas dėl 2019 m. žvejybos galimybių pagal Europos Sąjungos bendrąją žuvininkystės politiką.
Staiga atėjusi ir jau įsibėgėti spėjusi vasara Lietuvoje kviečia darbuotis soduose ir daržuose. Pasirodęs karštis ir sausra, deja, nėra vienintelė problema su kuria šį sezoną teks susidurti sodininkams ir daržininkams. Rūpesčių kelia ir galinga kenkėjų armija. Kaip su ja kovoti ir kokių priemonių imtis, pataria biologas-chemikas Gintvilas Baranauskas, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Stichinė sausra pirmadienį paskelbta dar penkiose savivaldose ir dabar šis meteorologinis reiškinys jau nustatytas šeštadalyje Lietuvos savivaldybių.
„Jau aštuonios padangos sandėliuke kėpso“, – dirstelėjusi į nemažą plotą užimančias padangas, susirūpinu, kur man jas padėti. Neišmesi juk pamiškėje ar miško viduryje. Teoriškai žinodama, kad 4 ar 5 senas padangas galima atiduoti didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse, pasineriu į visagalį internetą.
Rytoj, birželio 20 d. 13 val. Aplinkos ministerijoje (R038 salėje) rengiamas skubus tarpinstitucinis pasitarimas dėl susidariusios ypatingos situacijos šalies miškuose. Įsivyravus ketvirtos ir penktos klasės miškų gaisringumui susitikime bus aptartos gaisrų miškuose prevencinės priemonės ir priešgaisrinis pasirengimas, skirtingų institucijų atstovai apsikeis svarbia informacija. Pasitarime dalyvaus Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento specialistai, Hidrometeorologijos tarnybos, VĮ Valstybinių miškų urėdija ir Vidaus reikalų ministerijos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos departamento (PAGT) atstovai.
Naujausia Europos Komisijos paskelbta Europos Sąjungos (ES) žuvų perdirbimo sektoriaus ekonominės būklės ataskaita įkvepia: apyvarta nuo 2008 m. nuolat augo ir 2015 m. pasiekė beveik 30 milijardų eurų, o bendroji pridėtinė vertė siekė beveik 6 milijardus eurų. Lietuvos žuvų perdirbimo sektorius atlaikė ekonominius iššūkius ir, pasak Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės departamento direktorės Agnės Razmislavičiūtės–Palionienės, yra nuoseklaus augimo kelyje.
Šį savaitgalį afrikinio kiaulių maro (AKM) virusas nustatytas Svilių kaime (Kėdainių r.) esančiame kiaulininkystės ūkyje, kuriame laikoma 850 kiaulių, iš jų 80 paršavedžių, 8 kuiliai, apie 120 penimų skerdžiamo amžiaus kiaulių ir dar daugiau kaip 600 paršelių. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad ūkyje pradėti ligos židinio likvidavimo darbai.
Prasidėjus sausrai padidėjo geriamojo vandens poreikis. Ypač daug jo sunaudoja pakaunės sodininkai, todėl Kauno rajono savivaldybei tenka imtis skubių priemonių, kad vandens užtektų visiems.
Neseniai į Kauno rajono merą Valerijų Makūną kreipėsi Ginėnų kaimo (Lapių sen.) sodų gyventojai. Jie skundėsi, kad Upelio, Šermukšnių ir Saulėtekio gatvėse padažnėjo tiekiamo vandens slėgio svyravimai. Ypač jie tapo pastebimi vakarais, kai grįžę po darbų žmonės ima laistyti daržus ir sodus.
Seimo opozicija siūlo riboti tiesiogines išmokas stambiems ūkininkams.
Opozicijoje esantys parlamentarai siūlo išmokas vienam ūkininkui ir su juo susijusiems asmenims riboti iki 150 tūkst. eurų per metus.
Lietuvoje vasara, mes brendame vis giliau į ją. Kol kas kalendorius skaičiuoja tik pačią jos pradžią. Tačiau mes suprantame, kad tai nėra tiesa, nes vasaros regėjome jau daug. Ir vasara šiemet nuveikė jau didelius darbus...
Miško projektai retai kuomet būna paprasti ir greitai įgyvendinami. Vis dėlto dar ne visiems darbams naudojama speciali miško technika. Vieni nerimauja dėl nemažų investicijų, o kiti tiesiog nepastebi technikos suteikiamų privalumų. Atsakome į klausimus, kokią techniką verta rinktis ir kaip konkrečiai ji gali pagelbėti miške atliekamiems darbams.
Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys sako, jog Lietuvai būtina kalbėtis su Vokietija, Austrija, Danija ir Nyderlandų Karalyste, norint padidinti žemės ūkio paramą po 2020 metų.
Europos Komisija (EK) siūlo paramą Lietuvos kaimo plėtrai 2021-2027 metais sumažinti 317 mln. eurų, BNS pranešė eurokomisaras Vytenis Andriukaitis.
Lietuvoje – antroji gegužės pusė, brandusis pavasaris. Šis metas yra kupinas veiksmo, judėjimo ir naujienų. Tačiau, net ir žinodami tai, mes nespėjame jam iš paskos. Bet kitaip ir negali būti, nes gamtos pavasaris tiesiog neaprėpiamas. Nieko nepadarysi, mums su pavasariais visada sunku. Ypač kai pavasaris jau subręsta ir pasuka tiek įvairovės, veiksmo...
Ne vienas galvijų ūkis JAV ir Australijoje šalia karvių ar avių laiko ir 1-2 asilus. Jie smagiai sau rupšnoja žolę ir žaidžia tarpusavyje. Karvėms jie netrukdo, o ir avys per daug dėmesio nekreipia, o štai žmonėms dažnai smalsu - kam tie asilai, jei jie nedirba, o jų savininkai retai suranda laiko juos net paglostyti? Pasirodo, priežasčių yra labai rimtų - asilai yra labai naudingi.
Paukščiai yra įdomūs sutvėrimai. Štai poliarinės žuvėdros yra žinomos dėl tolimiausios migracijos paukščių karalystėje – jų kelionė iš Anglijos į Antarktidą ir atgal nusidriekia įspūdingus 100 000 kilometrų. Mokslininkai taip pat neseniai sužinojo, kad didžioji fregata (taip, toks yra paukščio pavadinimas) miega 10 sekundžių intervalais skrydžio metu, taip sugebėdami ore išlikti net iki 2 mėnesių. Tačiau kai kalba pasisuka apie ilgiausią nepertraukiamą skrydį, baltagurklis čiurlys buvo laikomas nepralenkiamu – ore sugebėdamas išbūti net 200 dienų.
„Veją tikrai galima papuošti, neretai žmonės prie namų stengiasi turėti kuo įdomesnę veją. Dažniausiai ją papuošiame baltaisiais dobilais arba daugiametėmis saulutėmis“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Laba diena, Lietuva“ kalba gamtininkas, mokinių neformaliojo švietimo centro gamtos sk. vedėjas Almantas Kulbis.
Pagal Europos Komisijos siūlymą, tiesioginės išmokos Lietuvos žemdirbiams per artimiausią dešimtmetį pasiektų tik 80 proc. Europos Sąjungos (ES) vidurkio, sako Lietuvos diplomatai.
Lietuvai sulaukus Europos Komisijos priekaištų, kad per mažai gyventojų prijungta prie centralizuotų nuotekų tinklų, Aplinkos ministerija ir vandentvarkos bendrovės ieško būdų, kaip šį procesą paspartinti.
Nuorodų sąrašas
Powered by BaltiCode