Jei nežinote, ar jūsų šuns nedirgina triukšmingi garsai ir ryškios šviesos, tikrai nereikėtų eksperimentuoti vedant jį į šventinius renginius ar triukšmingas viešąsias erdves, portalui LRT.lt sako šunų dresūros mokyklos „Reksas“ dresuotojas Jonas Valančius. Pasak jo, artėjant Naujiesiems metams ir kitoms šventėms, būtina apsaugoti savo keturkojus – išgirdęs netikėtą triukšmą, šuo gali krūptelėti, supanikuoti, nutrūkti nuo pavadžio ir pabėgti nuo šeimininko.
Per didžiąsias žiemos šventes, ypač Naujųjų metų naktį, pasigirsta fejerverkų ir petardų garsai. Nors žmonėms tai – šventės simbolis, šunims toks triukšmas gali sukelti nemažai streso, sako J. Valančius.
„Netikėtai nuskambėjęs fejerverkas ar sprogusi petarda gyvūnui gali ne tik apkartinti pasivaikščiojimą, bet ir sutraumuoti visą gyvenimą“, – tvirtina specialistas.
Jis pataria, kaip tinkamai rūpintis šunimis šventiniu laikotarpiu, siekiant išvengti neigiamų pasekmių jų sveikatai.
Pasekmės: nuo krūptelėjimo iki dingimo
J. Valančius pabrėžia, kad dovanoti ar įsigyti šunį šventiniu laikotarpiu – netikusi idėja: „Šventinio šurmulio metu ne tik sunkiau užtikrinti reikalingą dėmesį ir rūpestį jaunam augintiniui, tačiau ir pačiam gyvūnui, patekus į chaotišką aplinką, kai dažnai sproginėja fejerverkai, gausu triukšmo, ryškių šviesų, gali būti išties baisu.“
Prevenciją nuo fejerverkų ir petardų sukeliamo triukšmo ypač svarbu užtikrinti šunims, kurie yra jautresni, sako dresuotojas. „Taip pat tiems, kurie yra baikštesni, nerimastingi, jaunesnio amžiaus. Kita vertus, net ir labiausiai savimi pasitikintis, drąsus šuo tokiais atvejais gali patirti nemenką išgąstį“, – sako J. Valančius.
Pasak jo, išgirdęs netikėtą triukšmą, šuo gali krūptelėti, supanikuoti, imti suktis ratais, tampyti pavadį, nuo jo nutrūkti ir pabėgti nuo šeimininko.
„Dėl tokios patirties šuo gali tapti atsargesnis, vaikščiodamas imti daugiau žvalgytis į dangų, bijoti uždarų ar atvirų erdvių (priklauso nuo įvykio vietos), netgi nenorėti eiti į lauką apskritai. Blogiausiu atveju, pasprukęs šuo gali pakliūti po mašina ar kitaip save susižaloti, pasiklysti“, – teigia J. Valančius.
Be to, svarbu stebėti šuns reakciją net tada, jei į pirmojo garsinio signalo jis nesureagavo – jį gali išgąsdinti ir antras, trečias fejerverko garsas.
Masiniai renginiai – ne vieta šunims
„Jei nežinote, ar jūsų šuns nedirgina triukšmingi garsai ir ryškios šviesos, tikrai nereikėtų eksperimentuoti vedant jį į šventinius renginius ar triukšmingas viešąsias erdves“, – pataria J. Valančius.
Jis sako, kad ir masinėse žmonių susibūrimo vietose galimi netikėti triukšmingi garsai, todėl tik vengiant tokių vietų galima apsaugoti augintinį nuo nelaimingo atsitiktinumo.
„Šventinėmis dienomis geriau šunį vesti į lauką rytais ir vakarais anksčiau, nei įprasta. Dar geriau, jei pasivaikščiojimui šunį automobiliu nuvešite arba ant rankų nunešite į atokesnę vietą, pavyzdžiui, mišką“, – sako specialistas.
„Svarbu, kad švenčių metu šuo namuose turėtų saugią vietą, kur jis gali įlįsti, jei išgirsta fejerverkus ar kitą triukšmą. Tai gali būti narvas, įrengtas guolis po lova, vonia, spintoje ar kitur“, – priduria jis.
Prie triukšmo pratinkite skanėstais
Pastebėjus, kad šuo jautresnis garsams, pavyzdžiui, į kiekvieną garsą namuose reaguoja lojimu, atsitraukimu, ausų nuleidimu, trūkčiojimu, geriausia pradėti šventiniam šurmuliui jį ruošti likus kelioms savaitėms ar net mėnesiams, tikina J. Valančius.
„Vienas iš prevencinių būdų – vadinamoji nujautrinimo procedūra: kai šuo ėda, kambaryje paleiskite fejerverkų muziką ne itin dideliu garsu. Kaskart ėdalą patiekite vis arčiau garso šaltinio. Labai svarbu, kad fejerverkų muzika neviršytų šuns streso ribos. Tai reiškia, jog šuo ėsdamas turi išlikti ramus. Pastebėjus menkiausius streso signalus – krūpčiojimą, atsitraukimą nuo dubenėlio – svarbu iš karto išjungti muziką“, – sako dresuotojas.
Matant, kad šuo garso šaltinius priima teigiamai, galima jo drąsą išbandyti dar kitaip: „Pavyzdžiui, išgirdus triukšmą ar parodžius fejerverką per langą galima numesti jam skanėstą. Taip šuo supras, kad triukšmo pasekmė – maistas. Tiesa, tokiais metodais nereikėtų provokuoti jautresnių šunų.“
J. Valančius sako, kad šventiniu laikotarpiu šunims patartina namuose skirti fizinio krūvio – atlikti komandas, triukus, pratimus. „Fiziškai išsikrovęs šuo bus emociškai ne toks jautrus, o namų aplinka net ir triukšmingiausiu metu jam asocijuosis su saugumu“, – teigia jis.
Nelaimės atveju teks raminti
Jei paruošti gyvūno iki švenčių nepavyko, būtina stebėti jo elgesį atsiradus triukšmo šaltiniui, sako J. Valančius.
„Svarbu augintinį paimti ant rankų, glostyti, stengtis jį nuraminti. Esant galimybei, geriau iškart jį nunešti į mašiną ar uždarą erdvę, kad jis pasijustų saugiau. Kartais gali prireikti ir valandos, kol išsigandęs šuo nustos drebėti, susinormalizuos jo kvėpavimas, širdies ritmas, pulsas“, – perspėja specialistas.
Jei šuo dėl garsų lauke neramus namuose, J. Valančius pataria jį švelniai liesti, glostyti, masažuoti, įvynioti į drabužius, užkloti paklode, kad šis atsipalaiduotų.
„Žinoma, tokius raminimo būdus svarbu taikyti dar iki susidūrimo su stresine situacija, kitu atveju jie gali nesukelti reikalingo efekto“, – sako dresuotojas.
Ieškoti specialistų pagalbos – verta
Sudėtingais atvejais, kai šuo ypač bailus, paruošti jį švenčių laikotarpiui verta ieškant veterinarinės pagalbos, įsitikinęs J. Valančius. „Pasikonsultuokite su veterinarijos gydytoju dėl galimybės šuniui skirti medikamentų – feromonų, valerijonų pagrindu“, – pataria jis.
Šunims, kurie dėl triukšmo ir garsų patiria išties didelį stresą, gali būti taikomas raminamųjų arba antidepresantų kursas, teigia J. Valančius.
„Skiriant preparatus, visada svarbu konsultuotis su veterinarijos gydytoju. Svarbu atminti, kad išvardytos prevencinės priemonės ne visiems šunims tinka vienodai, tad siekiant, kad šuo nepatirtų streso šventiniu laikotarpiu, geriausia kreiptis į dresūros specialistus“, – sako jis.
„Specialistas pagal individualią šuns charakteristiką sudėlios aiškią ir reikalingą prevencinę strategiją. Tik tokiu atveju galėsite būti tikri, kad švenčių laikotarpių jūsų augintinis nepatirs neigiamų pasekmių sveikatai“, – priduria J. Valančius.
Lrt.lt